Afektu vadiname trumpalaikį, stiprų teigiamą ar neigiamą emocinį išgyvenimą, kurį lydi organizmo išoriniai bei vidiniai pakitimai. Jo išraiška priklauso nuo žmogaus. Tai gali būti labai intensyvi baimė, stiprus įniršis, džiaugsmas ar neviltis. Afektas - tai reakcija į įvykusią situaciją. Afekto būsenos pagrindas - vidinis konfliktas tarp kilusių poreikių ar norų ir galimybių juos patenkinti. Kai žmogus jaučia kokį nors stiprų poreikį, vidinę įtampą ir norą ją pašalinti, o negali to padaryti, kylančios neigiamos emocijos pasidaro labai intensyvios ir gali peraugti į afekto būseną, o tadas unku valdyti savo emocijas ir elgesį.
Aistra, kaip ir afektas, yra stiprus išgyvenimas. Tačiau tai labiau pastovus, visaapimantis sąmoningesnis, ramesnis jausmas, dominuojantis kitų jausmų atžvilgiu ir atliekantis reguliacinę funkciją bei darantis poveikį žmogaus veiklai, gyvenimo krypčiai ir pan. Aistros apimtas žmogus koncentruojasi į savo aistros objektą. Svarbiausias „aistruolių" bruožas- aktyvi veikla juos dominančioje, aistrą keliančioje srityje.
Baimė kyla žmogui susidūrus su pavojumi. Normaliomis sąlygomis ji padeda išvengti pavojaus, tai tarytum biologinė apsauginė reakcija. Be baimės būtume lengvai pažeidžiami. Priešingai nerimui, ji visada siejasi su. konkrečiu aplinkos objektu (asmeniu, daiktu, įvykiu). Baimei būdinga įtampa, susijaudinimas, stokojanti harmonijos veikla, pakitęs suvokimas. Didelė baimė mažina žmogaus veiklumą, slopina skausmą, sugebėjimą prisitaikyti prie pakitusių sąlygų. Tačiau ji įspėja žmogų apie gresianti pavojų, skatina budrumą, padidina jautrumą, parengia būsimai veiklai.
Depresija - tai prislėgta ir liūdna nuotaika, susijusi su poreikiu sumažėjimu, motoriniu slopinimu bei psichinio aktyvumo sumažėjimu. Depresija - tai ilgai trunkanti nelaimingumo būsena: depresijos kankinamo žmogaus niekas nebedžiugina - nei anksčiau mėgti užiėmimai, nei darbai ar valgiai; dingsta prisirišimas prie mylimų žmonių, kankina bejėgiškumo jausmas, nuolatinis nuovargis, kai kurie kūno funkcijų sutrikimai. Jis tolsta nuo kitų žmonių, apleidžia savo darbus ir pareigas.
Empatija - tai kito žmogaus emocinės būsenos pajutimas, įsijautimas į jo išgyvenimus, poreikius, tarsi persikėlimas (vaizduotėje) į kito jausmus, į jo pasaulio supratimą. Empatiškas žmogus moka suprasti kitą žmogų, domėtis kitais, yra tolerantiškas.
Frustracija - psichinė būsena, sukelta objektyviai neįveikiamų arba žmogaus nuomone neįveikiamų sunkumų ar kliūčių, atsirandančių siekiant tikslo ir sprendžiant problemas. Tai nesėkmės išgyvenimas tais atvejais, kai žmogus, siekdamas tikslo, susiduria su kliūtimis ir pamato arba įsivaizduoja, kad jo tikslai nepasiekiami, problemos neišsprendžiamos.
Nerimas - emocinė būsena, kylanti dėl gresiančio pavojaus, galimos įtampos ar nelaimės. Nerimo priežastys primena baimės atsiradimo priežastis, tačiau skirtingai nuo baimės, nerimo šaltinio negalime tiksliai nurodyti.
Nuotaika - sąlyginai ilgalaikė, gana pastovi psichinė - būsena, pasireiškianti kaip ilgalaikis teigiamas ar neigiamas emocinis žmogaus veiklos fonas, kuriame išsiskiria daugiau ar mažiau ryškūs atskiri išgyvenimai.
Stresas - tai ilgai trunkanti stipraus nerimo ir įtampos būsena. Streso priežastimi gali būti įvairiausi ekstremalūs poveikiai.
Užuojauta - tai paties subjekto emocinė būsena, kilusi pažinus kito jausmus.
Parengta pagal knygą "Psichologija studentui"
