Depresija – tai sudėtingas emocinės sveikatos sutrikimas, galintis paveikti įvairius žmogaus gyvenimo aspektus. Nors tradiciniai gydymo būdai, kaip psichoterapija ir vaistai, yra veiksmingi, vis daugiau žmonių ieško natūralesnių alternatyvų, kurios padėtų atgauti emocinę pusiausvyrą. Šiame kontekste natūralios terapijos tampa vis populiaresnės, nes jos gali pasiūlyti holistinį požiūrį į sveikatą ir padėti ne tik kovoti su depresijos simptomais, bet ir sustiprinti bendrą emocinę būklę.

Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ ir „Depresijos įveikimo centras“ steigia paramos fondą depresijai įveikti #(nebe)NORIUGYVENTI.

Kelių mėnesių karantinas pakoregavo daugelio žmonių kasdienybę bei privertė išgyventi ir prabilti apie įvairias, anksčiau net nepatirtas emocines būsenas. „Karantino laikotarpiu išgyvenau dvejopus jausmus. Kartais vos per valandą džiaugsmą keisdavo abejingumas ir atvirkščiai“, – pasakoja dainininkė Ieva Narkutė. Ji ir žinoma radijo ir televizijos laidų vedėja Livija Gradauskienė pasidalijo mintimis, kaip joms sekėsi susitvarkyti su karantino išbandymais, ką moterims reiškia vienišumas ir kaip jos su šiuo jausmu padeda kovoti tiems, kuriems to reikia labiausiai.

Informacinės technologijos (IT) nėra depresijos priežastis, tačiau naudojamos nesaikingai gali prisidėti prie depresijos, nerimo, nemigos ir kitų sunkumų. Taip teigia Depresijos gydymo centro psichologė Rimantė Ancelė.

Viena iš dažniausiai pasitaikančių psichikos ligų yra depresija. Šiuolaikinis gyvenimo tempas, bedarbystė, emigracija, susirgimas nepagydoma liga, artimojo netektis ar vienatvė priveda prie nusivylimo gyvenimu, o nesant savalaikiam palaikymui - prie depresijos.

Permainingi žiemos orai, sezoninės ligos, bendras organizmo išsekimas, mineralų ir vitaminų stoka – tai pagrindinės priežastys, dėl kurių pavasarį jaučiamės nusilpę, stokojantys energijos, o kai kuriems net ir vis dažniau pasirodanti saulė sukelia ne pačias pozityviausias mintis. Sveikatos specialistų teigimu, artėjančio pavasario reikia ne tik laukti, bet ir jam tinkamai pasiruošti, ypač tokiems, viešojoje erdvėje mažiau analizuojamiems sveikatos sutrikimams kaip pavasarinė alergija ir depresija.

Pastaraisiais metais specialistai vis garsiau kalba apie prastėjančią lietuvių psichinę savijautą. Tai rodo ir gąsdinanti savižudybių, priklausomybių nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų statistika, visuomenę sukrečiančių smurtinių nusikaltimų gausa. Medikai perspėja, kad Lietuvoje daugėja ir susirgimų depresija, rašoma išplatintame pranešime spaudai.

Po didžiųjų švenčių sausis smogia tarytum sunkios pagirios: pinigai dovanoms išleisti, slegia nuo gausių vaišių priaugti kilogramai, liūdina vis dar tamsios ir šaltos dienos, studentus dargi užgriūva sesija. Neveltui kai kurie mokslininkai ir mistikai tikina, kad sausis – blogiausias, depresiškiausias metų mėnuo.

2014 metais iš gyvenimo pasitraukė 156 jauni žmonės arba, kitaip tariant, šešios vidutinio dydžio mokinių klasės. „Lietuva kas dvi dienas prarado po vieną jauną žmogų", – tokie kraupūs faktai nuskambėjo Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) Asamblėjoje, kurioje buvo patvirtinta pozicija dėl jaunimo psichinės sveikatos.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ataskaitoje skelbiama, kad depresija tampa pasauline problema – nuo šios ligos kenčia 350 mln. žmonių visoje planetoje. Dėl klastingos išraiškos depresija dažnai lieka nepastebėta, nors tai sunki, ilgai trunkanti, lemianti didelį mirštamumą ir kančias liga. 21-ajame amžiuje ji tapo jaunų žmonių liga. Nustatyta, kad jau šiandien depresija pirmauja neįgalumo priežasčių sąraše. Moksliniai tyrimai rodo, kad liga net ir išgydyta dažnai pasikartoja. PSO prognozuoja, kad iki 2020 metų ši liga taps antra pagal dažnumą.