Depresiją gali išprovokuoti ir staigus kofeino, nikotino, migdomųjų vaistų nutraukimas. Įtakos turi ir genetika, depresija dažnai suserga asmenys, kurių šeimoje jau buvo sergama šia liga.
Depresijos poveikis gali būti aptariamas įvairiais lygmenimis. Visų pirma, depresija gali sutrikdyti žmogaus gebėjimą dalyvauti kasdieniniame gyvenime, net sukelti grėsmę gyvybei. Antra - liga gali paveikti platesnę grupę žmonių (pvz. šeimos gyvenimą ir gerovę). Taip pat svarbu paminėti ir ligos finansinę naštą visuomenei: depresijos ekonominis poveikis yra antroje vietoje po širdies ir kraujagyslių ligų pagal prarandamą darbingų dienų skaičių.
Išoriškai depresija sergantį žmogų gali atpažinti ne tik gydytojas, bet ir žmogaus artimieji, bendradarbiai: tai - sudribusi laikysena, liūdnas žvilgsnis, beviltiškumo jausmas, sumažėjęs darbingumas, atitrūkimas nuo visuomeninės veiklos, svorio priaugimas ar netekimas, apetito netekimas, sutrikęs miegas, susilpnėjęs seksualinis potraukis, menkavertiškumo, beviltiškumo ir kaltės jausmas, dažnėjančios mintys apie mirtį ir savižudybę.
Šia liga sergantys asmenys ne visada laiku atpažįstami, nes depresija gali būti lydima kitų sutrikimų, kas ir apsunkina depresijos diagnostiką. Dažnai depresija sergantys žmonės kreipiasi skųsdamiesi pas kitų specialybių gydytojus dėl įvairių somatinių sutrikimų, kurių priežastys nerandamos. Pavyzdžiui, pacientas skundžiasi kardiologui, kad „daužosi širdis“, trūksta oro, silpna, išmuša šaltis, prakaitas ir pan. Tai gali būti ir endokrinologinis sutrikimas - skydliaukės patologija. Kitu atveju, pacientas sako gydytojui, kad turi problemų su nervais arba kenčia nuo streso, kurį bando malšinti alkoholiu, piktnaudžiaudamas svaigalais, narkotikais, migdomaisiais medikamentais.
Ypač svarbu pastebėjus neįprastą ar nerimą keliančią žmogaus būseną paklausti, kaip žmogus jaučiasi, ar susidoroja su stresu, atkreipti dėmesį į žmogaus elgseną, išsiaiškinti, ar neturi minčių apie savižudybę, stebėti, ar nėra ketinimų atiduoti savo mylimą gyvūną kitų globai, ar nedovanoja savo daiktų kitiems ir pan. Išklausant apie žmogaus savijautą svarbu nekritikuoti, nesmerkti, o labiau padrąsinti kalbėtis, kreiptis pagalbos. Kadangi depresija sergantis žmogus dažnai nėra aktyvus pagalbos ieškotojas, svarbu padėti užsiregistruoti pas specialistus dėl neatidėliotinos pagalbos.
Norisi pabrėžti, kad Lietuvoje ypač skaudi savižudybių problema ir jų mastas, kurioms turi įtakos visuomenėje vyraujantis klaidinančios perdėto individualizmo bei savarankiškumo kultas bei nuostatos, kad žmogus turi būti akmeninius, bet kokioje situacijoje, kad pagalbos priėmimas tai yra silpnybė, o žmogus, kuris kreipiasi pagalbos dažnai artimųjų yra pašiepiamas. Vis dėlto siekiant sumažinti tokį dramatišką mirčių skaičių kiekvienam Lietuvos žmogui svarbu įsisąmoninti, kad pagalbos priėmimas sunkiais momentais yra stipraus žmogaus bruožas ir kartais jos prireikia visiems. Kiekvienas žmogus, atpažinęs neįprastus ženklus artimojo elgesyje ir skirdamas minutę apie tai pasikalbėti bei sureaguoti, gali prisidėti prie žmogaus ir visuomenės gerovės kūrimo bei sveikatos palaikymo laužant neigiamus nusistatymus žmonių, esančių tam tikroje sudėtingoje situacijoje atžvilgiu. Nepaisant to, kad žmonės dažnai tokioje būsenoje vengia kreiptis pagalbos, nereiškia, kad pagalbos nenori. Todėl tinkamas atsakas į žmogaus išsakytus lūkesčius pagalbai sustiprina žmogaus pasitikėjimą ir tokiu būdu padidina tikimybę, kad pagalba bus priimta.
Anot mokslininkų, reikia reaguoti neatidėliotinai, jeigu žmogus:
* išreiškė grasinimą nusižudyti arba žaloti save;
* mėgino įgyti savižudybės priemonių;
* kalba arba rašo apie mirtį;
Taip pat, kada žmogų apėmusi neviltis, vienatvė, kai žmogus nemato jokios išeities, jaučiasi, kaip spąstuose, kai yra padidėjęs alkoholio ar narkotikų vartojimas/ piktnaudžiavimas nerimas, nemiga ar didelis mieguistumas, dideli nuotaikų svyravimai, kai žmogus nemato gyvenimo prasmės.
Žmogui esančiam krizėje yra svarbi artimųjų parama, todėl atpažinęs neįprastus ženklus artimojo elgesyje ir skirdamas minutę apie tai pasikalbėti bei sureaguoti, gali prisidėti prie žmogaus ir visuomenės gerovės kūrimo bei sveikatos palaikymo. Palaikančių žmonių rūpestis ir buvimas šalia yra apsauginis veiksnys, kuris padeda mums pereiti gyvenimo iššūkius ir pasidžiaugti džiaugsmais.
Dažnam gali kilti klausimas, kur kreiptis pagalbos, todėl naudinga žinoti, kad daugumoje poliklinikų esančiuose psichikos sveikatos centruose psichologinę ir psichiatrinę pagalbą gyvai teikia psichikos sveikatos specialistai (t.y psichiatrai, psichologai ir kt. specialistai), o tokia skubi pagalba poliklinikose suteikiama be eilės. Vilniaus rajono gyventojai psichikos sveikatos priežiūros paslaugas gali gauti VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centre. Dėl išsamesnės informacijos galima kreiptis adresu Laisvės pr. 79, Vilnius, 109 kab. (PSC registratūra), telefonu (8 5) 247 69 96 arba www.vrcp.lt.
Loreta Vitkutė-Maigienė
PSC vedėja
Valentinas Vygandas Samulėnas
PSC gydytojas psichiatras
Lalita Letkauskaitė
PSC socialinė darbuotoja
