„Tokios pozicijos priėmimas rodo, kad jaunimo organizacijos nebegali tylėti jaunimo savižudybių klausimu. Mes visi privalome imtis įvairių priemonių, kuriomis dar kartą atkreiptume įvairių valdžios institucijų dėmesį ir keistume šią jau tragiška tapusią situaciją",− teigia LiJOT prezidentas Mantas Zakarka.
Paramos fondo „Jaunimo linija" direktorius Paulius Skruibis minėjo, kad dešimtmetį besitęsiančią problemą gali išspręsti tik nuosekli strategija.
„Sveikatos sistema privalo keistis. Dabartinė pagalba jaunam, depresija sergančiam ar į savižudybes linkusiam žmogui yra labiau medikamentinė, o ne psichologinė, tačiau, norint iš esmės spręsti problemą, privalu šias priemones derinti", – sakė P. Skruibis.
„Jaunimo linijos" direktorius pabrėžė, kad jaunimas nėra etatiniai ligoninių lankytojai, o formali įstaigų aplinka ir biurokratinė sistema tikrai neskatina jaunuolio eiti ieškoti psichologinės pagalbos, todėl net jeigu psichikos sveikatos centrai ir egzistuoja, to negana.
Paklaustas apie darbą „Jaunimo linijoje", jis paminėjo, kad šiuo metu organizacija geba atsakyti tik į vieną iš keturių skambučių, ir nors prieš keturis metus „Jaunimo linijoje" buvo atsiliepta tik į vieną iš dvidešimties skambučių, tačiau psichologinės pagalbos poreikis vis dar yra didesnis nei pasiūla.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva savižudybių skaičiumi Europoje pirmauja, o visame pasaulyje užima penktą poziciją. Anot M. Zakarkos, ši situacija nesikeičia jau dešimtmetį, bet Lietuvoje vis dar nėra nuoseklios, teorija ir gerąja praktika paremtos bei visos šalies mastu įgyvendinamos prevencijos strategijos.
Rasa Aleškevičiūtė
LiJOT ryšių su visuomene koordinatorė
Lietuvos jaunimo organizacijų taryba ( LiJOT)
