Depresija nėra „jauna" liga. Pirmą kartą ji aprašyta VIII amžiuje pr. Kr. Biblijos Psalmyne: „Susitraukęs ir jėgų netekęs, slankioju niūrus visą dieną". V amžiuje pr. Kr. Hipokratas aprašė „melancholiją": nepaaiškinamas liūdesys, nemiga, dirglumas, nuovargis, apetito sutrikimai. Šiandien depresija suprantama kaip žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Depresijos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla, nepaisoma asmens higienos, sumažėja savigarba, atsiranda nuolatinis kaltės jausmas. Depresija laikoma vienu dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų. Nediagnozuota ir negydoma depresija blogina asmens gyvenimo kokybę, skatina savižudybę, lemia kitų psichinių ir somatinių ligų atsiradimą, pavyzdžiui, sergantieji depresija 4,5 karto dažniau patiria miokardo infarktą.

Nepaisant to, kad depresija žinoma jau daugiau kaip du tūkstančius metų, nepaisant tiesiog fantastiškų medicinos pasiekimų (organų persodinimas, pažeistų funkcijų atkūrimas ir kt.), diagnozuoti depresiją ir, svarbiausia, tinkamai gydyti yra nepaprastai sudėtinga: tik trečdalis ligonių gauna tinkamą gydymą laiku diagnozavus ligą. Sudėtingumą lemia mūsų požiūris į ligą: ligos neigimas ir požiūris į ją kaip į socialinę žymą. Sergantis žmogus gėdijasi kreiptis į psichikos sveikatos specialistą, juo labiau, kad pakliūti pas jį sudėtinga. Todėl, jeigu pastebėjote, kad ilgiau nei mėnesį jus kamuoja:

– prislėgta nuotaika, gyvenimas atrodo visiškai „pilkas", dažnai kamuoja neaiškaus ilgesio jausmas, jaučiama „gyvenimo tuštuma";

– kažkur išnyko malonumo jausmas, neįdomu ir nesinori užsiimti mėgstama veikla;

– jaučiamas nuolatinis nuovargis, „nekyla rankos", kažkur dingo energija, fizinis, psichinis aktyvumas,

−skubėkite pas gydytoją psichiatrą, nes „juodų dienų" būna kiekvienam, o depresija yra sekinanti liga, kuri savaime nepraeina ir labai kenkia gyvenimo kokybei.

Yra ir kitų depresijos požymių:

– nemiga: sunku užmigti, anksti prabundama, miegas yra negilus;

– dirglumas, jautrumas emocinei įtampai;

– vengiama bendrauti;

– fizinio ir/ar psichinio „užslopinimo" arba nerimo pojūtis;

– kritęs savęs vertinimas, nuolatinis kaltės jausmas;

– sunku susikaupti veiklai;

– pesimistinis ateities įsivaizdavimas;

– polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę;

– apetito sutrikimas;

– potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, taip siekiant „atsijungti";

– įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo.

Tai gydytojo specialisto darbas atskirti Jūsų nuotaikos kaitą nuo rimtos psichinės ligos. Neužsiminėkite savigyda, nes depresijos gydymas yra kompleksinis procesas: apima gydymą vaistais, socialinę pagalbą, psichoterapiją. Atsiminkite, kad mūsų smegenys yra tobulas kompiuteris, kuriame milijardai neuronų ir mes nenuspėsime, kaip jie pradės sąveikauti tarpusavyje gavę draugų, kaimynų, giminaičių patartą išorės poveikį. Iki šiol medicina negali vienareikšmiškai išskirti ir detalizuoti depresiją lemiančių veiksnių. Tačiau mokslininkai nepasiduoda: visame pasaulyje atliekami tyrimai siekiant nustatyti galimus depresiją lemiančius faktorius. Ispanijos mokslininkai per 10 metų ištyrė per 15 000 Ispanijos gyventojų dėl depresijos galimos priklausomybės nuo mitybos. Jie nustatė, kad vartojant daug vaisių, daržovių, riešutų ir mažai mėsos depresijos atsiradimo rizika sumažėja. Atlikto tyrimo metu depresija buvo diagnozuota daugiau nei 1500 gyventojų. Kinų mokslininkai nustatė, kad depresijos atsiradimo rizika sumažėja, kai valgoma daug žuvies.

Taigi mylėkime save, skirkime pakankamai dėmesio sveikatai, sveikatos stiprinimui ir neužmirškime vaisių, daržovių ir žuvies.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos informacija