„Kaip dažnai turėčiau daryti gydomajį masažą?“ – šis klausimas dažnai užduodamas profesionaliems kineziterapeutams. Trumpas atsakymas būtų toks: taip dažnai, kaip jums patinka. Ilgas atsakymas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant masažo tipą, jūsų skausmą ir fizinius poreikius bei stresą ir emocinius poreikius.

Šaltasis metų laikas – gali būti iššūkis mūsų imuninei sistemai. „Eurovaistinės“ vaistininkai primena, kad dėmesio organizmo atsparumui reikėtų skirti ištisus metus ir atkreipti dėmesį į jo siunčiamus signalus. Pastebėjus požymius įspėjančius apie sumažėjusį atsparumą, vaistininkė Jovita Aleknienė rekomenduoja pergalvoti, ar tikrai pakankamai dėmesio skiriame subalansuotai mitybai, fiziniam aktyvumui, poilsiui, ar pasirūpiname, kad organizmui netrūktų būtinų medžiagų.

Vienas žymiausių streso tyrinėtojų Hansas Selje nustatė, kad nėra svarbus pats stresą sukeliantis faktorius, o tai, kaip organizmas į jį reaguoja. Nors trumpalaikis stresas turi naudos, visgi dažniausiai užsitęsęs jis neigiamai veikia psichinę ir fizinę žmogaus sveikatą, taip pat silpnina imunitetą, kas itin aktualu COVID-19 pandemijos metu.

Nepaisant vis spartėjančios vakcinacijos, COVID-19 pandemija dar nesitraukia, tuo pačiu nenyksta ir stresas dėl savo bei artimųjų sveikatos. Gyventojai labiausiai nerimauja dėl sveikatos, darbo ir finansinių reikalų – rodo šių metų balandžio pabaigoje atlikta reprezentatyvi bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausa.

Užsikrėtusiųjų COVID-19 kreivei kylant aukštyn, gyventojai patiria vis daugiau streso. 

Įtampa gali kilti dėl įvairiausių priežasčių, net nebūtinai dėl to, kas susiję su šventėmis. Kalbant apie žiemos šventes, tikriausiai dažnas esame girdėję dejones, kad reikia visur suspėti: darbe, namuose, planuose. Ir į tai susideda daug veiklų: tiek finansiniai rūpesčiai, dovanėlių pirkimas, vaišių ruošimas, tiek su socialiniais įsipareigojimais susiję jausmai, siekis aplankyti artimuosius, kurie gali gyventi net ne tame pačiame mieste.

Lyriška atlikėja Ieva Zasimauskaitė sako, kad nei dienos neįsivaizduoja be meditacijos. Ji skatina kiekvieną rasti laiko sau, o jeigu to padaryti niekaip nepavyksta, tokius susitikimus su savimi įtraukti net į darbo kalendorių. Gebėjimas sustoti ir atsigręžti į save ypač svarbus šventinio šurmulio metu. „Eurovaistinė“ linkėdama, kad šios šventės būtų be streso, sukūrė ir socialiniuose tinkluose publikavo meditacijas, kurias įrašė žinomi žmonės, tarp jų ir I. Zasimauskaitė.

Priklausomai nuo tam tikrų asmeninių savybių, stresas gali paskatinti rinktis nesveikus produktus, tačiau taip pat gali padėti ieškant naujovių mityboje – rodo ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto, Groningeno ir VU Amsterdamo mokslininkų atliktas tyrimas. Dvejus metus vykdytas projektas atskleidė, jog pasirinkimus mityboje lemia žmonių prisitaikymo strategija (angl. Life History Strategy) – savybė, kuri susiformuoja vaikystėje ir lemia polinkį į ilgalaikį planavimą, impulsyvumą ir jautrumą paskatinimams.

Stresas - vienas pagrindinių imuninės sistemos priešų. Greitas gyvenimo tempas, nauji iššūkiai, ar pokyčiai lemia vis dažnesnę įtampą, o tai didina riziką susirgti įvairiomis ligomis. Šaltuoju metų laiku ypač padidėja peršalimo tikimybė. Vengti stresinių situacijų ar mokytis suvaldyti savo emocijas reikėtų visiems, tačiau, pasak sveikatos specialistų, didžiausią pavojų streso sukeliamos pasekmės gali turėti vaikams ir senjorams.

Žmonijos pradžioje streso sukeliamos fiziologinės reakcijos buvo labai reikalingos – nuo jų priklausė žmogaus išlikimas kovoje su priešu. XXI a. tokie fiziniai pavojai nebeegzistuoja – vargu ar einant gatve jus užpuls koks stumbras ar mamutas. Tačiau streso daugumai mūsų išvengti nepavyksta. Specialistai įspėja, kad negydomas stresas gali tapti didele tiek fizinės, tiek psichologinės sveikatos problema ir su juo kovoti kompleksiškai.