Palyginti su praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu darytu tyrimu, rūpestis dėl sveikatos šiemet gerokai išaugo ir net pralenkė stresą dėl darbo – pernai dėl sveikatos nerimavo 41 proc. gyventojų, šiemet tokių yra 45 proc. Stresą dėl darbo rūpesčių pernai nurodė jaučiantys 43 proc., o šiais metais – 42 proc. apklaustųjų.

„Tokių rezultatų priežastis gali būti ta, kad pernai žmonės dažniau galvojo apie tai, kaip išsaugoti savo darbo vietą, kai kurie labiau pabūgo ekonominio nestabilumo nei iššūkių sveikatos sistemai. Šiemet, kai mūsų valstybės BVP ir toliau auga, o kai kurios įmonės darbuotojų ieško aktyviau nei bet kada anksčiau, nerimas dėl darbo kiek sumenko. Tuo tarpu dėl sveikatos atsirado daugiau baimės, nes pamatėme, kad net ir vakcinos nuo COVID-19 atsiradimas dar nereiškia, jog galime atsisveikinti su pandemija“, – komentuoja draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Eglė Radeckienė.

Finansiniai rūpesčiai laikosi trečioje vietoje

Remiantis tyrimo duomenimis, finansiniai rūpesčiai stresą kelia mažesniam procentui gyventojų, tačiau vis dar išlieka didžiausių stresorių trejetuke – atitinkamai 40 proc. ir 36 proc.

„Tai natūralu, kadangi norint užtikrinti pamatinius žmogaus poreikius pagal žymiąją Abrahamo Maslow žmogaus poreikių hierarchijos piramidę, reikia būti finansiškai apsirūpinusiems – tada virš galvos bus stogas, ant stalo maistas ir t.t. Neabejoju, kad finansiniai klausimai kelia stresą bet kuriuo laikotarpiu – ar prieš, ar per, ar po pandemijos. Nežymus pokytis greičiausiai įvyko dėl tos pačios priežasties, dėl kurios sumažėjo stresą patiriančių dėl darbo – po pirminio pandemijos sukelto šoko ekonominė situacija kiek stabilizavusi“, – sako E. Radeckienė.

Kad šeimos rūpesčiai jiems kelia stresą, šiemet nurodė 33 proc. apklaustųjų, kai pernai tokių buvo 34 proc. Jie stabiliai laikosi ketvirtoje stresorių sąrašo vietoje, rašoma pranešime spaudai.

„Šeimos problemos taip pat gana įprastas stresą keliantis veiksnys. Palyginti su praėjusiais metais, kuomet daugelis skundėsi dėl priverstinio sėdėjimo namuose ir atsiradusios trinties tarp šeimos narių, šiemet tokių skundų kiek sumažėjo. Tačiau vienas procentinis punktas yra nežymus pokytis – tai reiškia, kad šeimos rūpesčiai trečdaliui šalies gyventojų vis dar kelia įtampą“, – aiškina personalo valdymo specialistė.

Atsparių stresui beveik nėra

7-iems procentams gyventojų šiemet stresą kelia su mokslu susijusios problemos, pernai tokių buvo 9 proc. Pasak E. Radeckienės, jaučiančių įtampą dėl mokslų šiek tiek sumažėjo dėl pripratimo prie nuotolinio mokymosi, visgi jis vyksta jau ilgiau nei metus.

Dalis gyventojų nurodė esantys visiškai atsparūs stresui – jų gretos net išaugo. Šiemet tokių respondentų yra 10 proc., pernai jų buvo 7 proc.

„Skaičiuojama, kad lėtinis stresas sukelia daugiau kaip 60 proc. visų žmoniją kamuojančių ligų. Taip mąstant atrodytų, kad kuo gausesnės stresui atsparesnių gyventojų gretos, tuo sveikesnė bus mūsų visuomenė. Tačiau reikia nepamiršti, kad stresas yra visiškai natūrali reakcija į fizinius ir psichologinius aplinkos veiksnius, vadinamuosius stresorius. Pandemijos ir karantino aplinkybėmis tai neišvengiama. Stresas mus savotiškai mobilizuoja saugotis viruso ir paisyti karantino taisyklių“, – atkreipia dėmesį ji.

Personalo valdymo specialistė priduria, kad šiomis aplinkybėmis darbdaviai taip pat gali prisidėti prie savo darbuotojų emocinės būklės gerinimo – įvairiomis komandiškumą skatinančiomis veiklomis, kad darbuotojas nesijaustų paliktas vienas, dažnesnių progų pabendrauti sukūrimu, sporto iššūkiais, skatinančiais daugiau judėti, ar net psichologo konsultacijomis.

Bendrovė „Spinter tyrimai“ balandžio 19–28 dienomis apklausė 1006 šalies gyventojų, kurių amžius – 18-75 metai.