Pats faktas, kad lenkų mokyklų moksleiviai protesto akcijos metu per pamokas ne vaikštinėjo, o meldėsi Aušros Vartuose, sukėlė siutą R. Bogdanui. Kaip jie išdrįso padaryti tokį dalyką? Kodėl jie nebuvo nubausti už tokį demaršą? Kodėl tyli bažnyčios hierarchai, leidžiantys nepaklusnių lenkų provokacines maldas Aušros vartuose? – kvėpuoja pasiutlige beveik kiekvienas buvusio Lietuvos konservatorių lyderio patarėjo straipsnio sakinys.
Leidžiu sau galvoti, kad V. Landsbergio propagandininkui net į galvą neatėjo, jog kiekvieną dieną praktikuojantiems katalikams (lenkų mokyklose yra įprasta, kad 100 proc. vaikų lanko tikybos pamokas) tai natūralu, kad sunkiose grėsmės situacijose kreipiamasi į Dievą ir prašoma Jo pagalbos. R. Bogdanas vis dėlto norėtų jiems tai uždrausti ir „kaltuosius“ (tarp jų ir laikiusius mišias kunigus) nubausti.

Tam tikra prasme natūralu, kaip įprasta politiniuose sluoksniuose, jog publicistas R. Bogdanas visą šį įvykį bando sumenkinti teigdamas, kad jis yra inspiruojamas Maskvos. Tik kadangi neturi jokių savo teiginių įrodymų, naudoja žurnalistui nederantį primityvių poteksčių metodą, kaip antai kad mokinių streikas yra parankus Maskvai, kad kursto tarp mažumų antilietuviškas nuotaikas, kad šmeižia Lietuvą ir t.t. Trumpai tariant, kažkur jau tas nesąmones girdėjome kokį šimtą  kartų.

Tik, po velnių, minutėlę! Jei mes rimtai traktuosime V. Landsbergio patarėjo galvosenos eigą, tai neišvengiamai turėsime pripažinti, kad pagrindiniai Maskvos agentai mūsų valstybėje yra... dabartiniai sostinės valdovai. Ar ne Vilniaus vicemeras konservatorius V. Benkunskas, naudodamas mobingą,  bandė atimti pastatą iš J. Lelevelio mokyklos (žadėdamas pagelbėti per akreditaciją)? Ar ne sostinės valdžia prievarta, buksyro metodu, likus keletui valandų iki rugsėjo 1-osios, pradėjo „daryti tvarką“ tautinių mažumų mokyklose? Ar tokiu būdu dirbtinai nesukėlė įtampos, intrigų ir tautinės nesantaikos? Aaaa, Pone Bogdanai? Aš suprantu, kad jei jūs apie tai nutylite savo straipsnyje, tai jums šie veiksmai yra teisingi ir pagirtini. Šaunu, madinga ir efektyvu. Taip? Ir Maskvos veiksmai yra tik tada, kai kas nors išdrįsta gintis nuo valdžios arogancijos?

Beje, ginčas dėl „Maskvos rankos“ su R. Bogdanu yra bergždžias ne tik dėl ypatingo jo šališkumo ir pykčio. Autorius jau daug anksčiau tapo žinomas, kai gynė buvusius sovietinius aristokratus nuo  jų nešlovingos praeities su sąlyga, kad jie dabar yra teisingoje konservatorių stovykloje. Kaip rašo  žurnalistė R. Janutienė, kai tik jis išgirdo apie V. Landsbergio numylėtinės D. Grybauskaitės rūpesčius dėl komunistinės praeities, R. Bogdanas iš karto nulėkė į Lietuvos ypatingąjį archyvą išsiaiškinti, koks „kompromatas“ prieš ją ten išsaugotas. Po vizito į archyvą (vėl, kaip praneša R. Janutienė) R. Bogdanas „su palengvėjimu raportavo“, kad „neišliko jokie Aukštosios partinės mokyklos posėdžių protokolai“.

„Sėsk, Bogdanai, du“, – žurnalistė sarkastiškai pakomentavo savo pernelyg kruopštaus kolegos, bandančio išbalinti politinius didžiūnus, išvykas į archyvus. Tuo pačiu ji piktdžiugiškai pridūrė, kad V. Landsbergis turėjo ištikimus patarėjus, bet ne itin uolius, nes archyve išsaugoti ne tik minėti protokolai, bet ir  daugelis kitų dokumentų, įrodančių gėdingą šiandienos Lietuvos komunistų aristokratijos praeitį.

Veidmainiškas R. Bogdano, bandančio iš tikrųjų pjudyti bažnyčios pareigūnus prieš savo tikinčiuosius  (pasitaikius  progai, besityčiojančio, kad vyskupai tyli tikriausiai todėl, kad jie nenori prarasti didelių aukų pinigų, surenkamų per Šv. mišias iš tūkstančių tikinčiųjų), taip pat balinančio savo politinio užnugario aktyvistus nuo komunistinės praeities, elgesys diskredituoja buvusį V. Landsbergio patikėtinį.

Galima netgi pasakyti, kad koks V. Landsbergis, toks ir jo patarėjas...

Tadeuš  Andžejevski