Prisiminkime, kad anksčiau, prieš tapdamas aukštu ES diplomatu, jis buvo Lietuvos užsienio reikalų ministras Andriaus Kubiliaus vyriausybėje, tačiau jo Lietuvos diplomatijos vadovo karjera baigėsi labai greit – po to, kai Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskelbė, kad nepasitiki juo. Nenurodžiusi jokių nepasitikėjimo priežasčių privertė premjerą, kad V. Ušackis atsistatydintų, o jo vietoje be išlygų patvirtino Audroniaus Ažubalio kandidatūrą.
Kaip gerai prisimename, per jo kadenciją santykiai su Lenkija pasiekė dugną, o prezidentė ir ministras net sugalvojo koncepciją, kad Lietuva yra ne Centrinės-Rytų Europos valstybė, o Šiaurės šalis. Stebėjome tiesiog demonstratyvų mūsų šalies nusigręžimą užpakaliu į Lenkiją ir priekiu į skandinavus.
Šiandien iš lėto atsiskleidžia šių įvykių užkulisiai. Žurnalistų paklaustas V. Ušackas interviu primena, kad D. Grybauskaitė savo prezidentės karjeros pradžioje visai nenorėjo turėti per daug bendro su kaimynais „varguoliais“ (tarp kitų su Ukraina ar Gruzija), ketino išlaikyti oficialius santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, o strateginiam partneriui (Lenkijai) mieliausiai rodė nepagarbą.
Avantiūra paremtą užsienio politiką ji turėjo pakoreguoti tik tada, kai privertė aplinkybės Ukrainoje. Tada pakeitė poziciją 180 laipsnių ir šiandien beveik yra dėl įvykių Ukrainoje rėkianti ES tūba. Apie tai paklaustas V. Ušackas pasakė, kad užsienio politikoje svarbus yra „nuoseklumas“, tada šalis yra verta pasitikėjimo. Jis pridūrė, kad būtina normalizuoti santykius su Lenkija, kurios atžvilgiu Lietuva turi įvykdyti tam tikrus pažadus. Lenkija yra penktoji ES valstybė, ji turi svarų balsą NATO ir gali pasiūlyti patrauklią Lietuvai vidaus rinką – vardijo priežastis, dėl kurių mūsų šalies valdžios institucijos turėtų normalizuoti santykius su Varšuva.
Protingas ir racionalus pasiūlymas, išskyrus tai, kad šiandien mūsų valstybės vadovė negali sau leisti racionalumo ir sveiko proto. Ji užsiima tuščia retorika, užuot kūrusi stabilius ir būtinus Lietuvai aljansus. Neseniai Rygoje vykusiame Rytų partnerystės aukščiausiojo lygio susitikime ji eilinį kartą susikompromitavo, jei kalbėtume apie jos viešuosius pareiškimus. Šį kartą interviu Latvijos TV ji gyvai išsisukinėjo nuo atsakymų į klausimus, kurie iš anksto nebuvo su ja suderinti. Kelis kartus net pasakė žurnalistui, kad užduoda jai klausimus, kurių anksčiau nesuderino su ja. Cituoju: „Jūs teikiate jau trečiąjį nesuderintą klausimą“, – piktai perspėjo klausinėjantį ją žurnalistą, nervingai dairydamasi po studiją ir demonstruodama norą nutraukti interviu.
Interviu vos per plauką nesibaigė skandalu, tačiau kaimynams D. Grybauskaitė ir taip pasirodė kaip Brežnevo, galėjusio tik iš lapo skaityti, lygio politikė. Istorija tarsi iš to meto anekdoto, kai su popieriaus lapu rankoje Brežnevas pasitiko aukšto rango svečią. Svečiui pasirodžius lėktuvo trape, Brežnevas pradėjo iškilmingai skaityti iš lapo: „Dorogaja Indira Gandhi...“ Tada susinervinęs patarėjas šnibžda jam į ausį: „Margaret Thatcher“. Tačiau Brežnevas atkakliai kartoja: „Indira Gandhi“. Kai pagaliau sukrėstas patarėjas beveik šaukia jam į ausį: „Margaret Thatcher“, – Brežnevas neišlaiko ir atsako jam: „Sam vižu, czto Margaret Thatcher, bet parašyta, kad Indira Ghandi.“
Kažkodėl manau, kad normalizuoti santykius su Lenkija mes turime galimybę tik po 2019 metų. Po eilinių mūsų šalyje vyksiančių prezidento rinkimų, kuriose tikriausiai dalyvaus ir V. Ušackas...
Tadeuš Andžejevski
