Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, – visuose šiuose miestuose visuomeninių rinkimų komitetų kandidatai beveik nušlavė konkurentus iš didžiųjų nacionalinių partijų. Pavyzdžiui, Alytuje nepriklausomas kandidatas Vytautas Grigaravičius, jau pirmajame ture pelnęs daugiau kaip 65 proc. rinkėjų balsų, nokautavo konkurentus. Tradicinių partijų kandidatų pralaimėjimo mastą rodo ir tai, kad antrąją vietą užėmė socialdemokratas, gavęs tik 9 proc. balsų.

Įspūdingą pergalę nepriklausomas kandidatas pasiekė ir Kaune, kuris anksčiau buvo laikomas konservatorių bastionu. „Laikinojoje sostinėje“ Visvaldas Matijošaitis antrajame ture nugalėjo konservatorių ir buvusį merą Andrių Kupčinską, pelnęs daugiau nei dvigubai kauniečių balsų už konkurentą (62 proc.). Įdomi buvo pralaimėjusiųjų reakcija – jie iškart garsios „Viči“ žuvų gamyklos savininką pavadino oligarchu. Tačiau V. Matijošaitis nenustebo, tik su humoru atkirto, kad iki šiol visada Lietuvoje buvo priskiriamas prie sėkmingų žmonių. Jis buvo laikomas Lietuvos verslininku, kuris gali. Tačiau „kai daviau konservatoriams į klyną, buvau pakrikštytas oligarchu“, – grubiai pajuokavo.

Tiesą sakant, konservatoriai Kaune patyrė sunkų „smūgį į prarėžą“, bet ne tik ten. Ta pati situacija pasikartojo ir Panevėžyje, kur visuomeninio rinkimų komiteto iškeltas Rytis Račkauskas Tėvynės sąjungos konkurentui parodė, „iš kur kojos dygsta“, prieš jį laimėjęs 68 procentais balsų. Didmiesčiuose nacionalinių partijų nesėkmių vaizdą papildė Šiauliai, kur laimėjo nepriklausomas kandidatas Artūras Visockas, o partiniai kandidatai net nepateko į antrąjį turą.

Taigi tiesioginiai merų rinkimai parodė, kaip rinkėjai pasisotinę tradicinių partijų pažadais, sukčiavimais, susitarimais ir net politine korupcija. Didžiuosiuose miestuose (išskyrus Vilnių ir Klaipėdą) rinkėjai šiems kandidatams parodė raudoną kortelę.

Bet jei kalbame apie politinę korupciją, šį kartą, atrodytų, nepaisant nemalonios patirties, neapsieita be papirkinėjimo ir skandalingo kai kurių partijų atstovų elgesio. Garsiausias skandalas kilo Trakuose, kur į gėdingą balsų pirkimo amatą buvo įvelti, deja, tradicinių partijų atstovai, įskaitant ir valdančiuosius socdemus. Pažeidimai „senojoje sostinėje“ buvo tokie dideli ir akivaizdūs, kad ten tikriausiai rinkimai turi būti pakartoti, kaip, greičiausiai, ir keliose kitose savivaldybėse.

Apibendrindami turime pripažinti, kad tiesioginiai merų rinkimai dar vis fasadinei Lietuvos demokratijai pavyko gerai. Didžiųjų miestų pavyzdžiai parodė, kad rinkėjai nesutinka su instrumentine arba dažnai net „sovietinio tipo“ demokratija – kartoju garsaus politologo diagnozę, kurią, tiesa, jis nustatė ne savivaldybininkų tarybų, o pirmojo šalies asmens atžvilgiu. Bet juk žinome priežodį, kad „žuvis genda nuo galvos...“

Tadeuš  Andžejevski