241 euras su centais – tiksliai tiek naujaisiais pinigais teko mano tėvams, gaunantiems maždaug vidutinio dydžio pensiją. Todėl manau, kad dauguma Lietuvos pensininkų sausio pabaigoje gaus  panašią finansinę išmoką. Vadinasi, nėra abejonių, kad pensininkų europiniginė praras daugiau svorio (suliesės), nes litų, (bent jau vizualiai) buvo daug daugiau. Kiekvienas naujas banknotas pensininkų akyse taps svarbesnis ne tik todėl, kad jis naujas, europietiškas, bet visų pirma dėl didesnės jo vertės. Vertingesnis pinigas sustiprins dar didesnį skurdžiausių visuomenės sluoksnių polinkį taupyti, nes neaiškūs laikai, nes brangymetis, nes nežinia, kas bus rytoj. Todėl gali būti taip, kad vieniems patekimas į euro zoną bus įžengimas į turtingųjų klubą, kitiems – priverstinis taupiųjų klubo pasirinkimas.

Tai, kad turime taupyti, dar ne kartą mums primins Briuselis, tarsi mantrą kiekviena proga  kartojamą Eurolando nariams, buvusiems santūriems išlaidautojams. Pats Briuselis, tiesa, neįpratęs taupyti, tačiau naujoji euro klubo narė Lietuva, be abejonės, bus prižiūrima tinkamai. Žinoma,  patekome į euro zoną, kad nesijustume blogesni už Latviją ir Estiją, tačiau dabar atėjo laikas pagalvoti, kaip joje elgtis. Šventimas, buvęs ne mažiau reikšmingas ir išdidus už pirmojo Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo senovės kronikose metą, greitai praeis. Liks gyvenimo proza.

Tai žinodamas premjeras A. Butkevičius apdairiai, dar iki iškilmingų fejerverkų, paskelbė, kad vyriausybė padarė klaidą dėl ekonomikos augimo prognozės 2015 metais. Nebus 3,4 proc. augimo, bus daugiausia 2,6 proc. augimas – pripažino Vyriausybės vadovas, o nepriklausomas ekspertas Gitanas Nausėda dar pataisė jį apsidrausdamas, kad esant pesimistiškesniam scenarijui Lietuvos ekonomikos augimas neviršys 2 proc. Taigi gali būti taip, kad mūsų ekonomika paaugs beveik dvigubai mažiau nei tikėtasi, kai planavome savo biudžetą. Ką tai reiškia? Ogi tai, kad į valstybės biudžetą įplauks žymiai mažiau  pinigų, nei planuota. Todėl mes mažiau galėsime leisti, nes, kaip jau minėjau, Briuselis prižiūrės, kad biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. Juk euras, įkyriai priminsiu, – tai taupiųjų klubas.

O jei, tarkim, Rusijos ekonomika visiškai subyrėtų? Kas tada? Ar A. Butkevičius, kaip kadaise G. Vagnorius, užkeiktų tikrovę teigdamas, kad Rusijos krizė mūsų nepalies. Tegu jis geriau iš karto praryja liežuvį, kad nekalbėtų nesąmonių. G. Vagnorius savo metu taip prisikalbėjo, kad žmonės iki šiol tai prisimena. Nebūdamas ekonomistas ir juo labiau aiškiaregis, galiu klysti darydamas prielaidas, tačiau man atrodo, kad vis dėlto keisti litą į eurą mums buvo labai netinkamas laikas. Įtempta geopolitinė padėtis regione, sankcijos ir kontrsankcijos, krizės šmėkla euro zonoje (Europoje vis garsiau kalbama apie Grichenexit arba apie tai, kad Graikija paliks eurą), – visa tai gali turėti neigiamos įtakos pirmiausia paprastiems mūsų šalies duonos valgytojams.

Žinoma, aš labai norėčiau būti nusidėjėlis pesimizmu. Bet jei aš būsiu teisus, – Lietuvos pensininkai  mėnesio pabaigos  lauks kaip niekada...

Tadeuš  Andžejevski