Taip, prezidentė D. Grybauskaitė sušaukė VGT posėdį, kad aptartų mūsų šalies saugumo klausimus, susijusius su aštrėjančiu Rusijos ir Ukrainos konfliktu, bet nepakvietė dviejų Tarybos narių – Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko.

Nepakvietė, nes, kaip aiškino vėliau, turi abejonių dėl Darbo partijos atstovų lojalumo mūsų šalies atžvilgiu. „Turime informacijos, kad šios partijos vadovai yra įtakojami Kremliaus“, – lakoniškai paskelbė savo sprendimo motyvus nekviesti „darbiečių“ į posėdžius Lietuvos ir NATO gynybos klausimais. Nepakviesta L. Graužinienė iš keršto sušaukė savo posėdį, į kurį atvyko ir premjeras A. Butkevičius.

Esant „rimtai“ situacijai, vieną dieną turėjome  dviejų  skirtingų forumų posėdžius, kuriuose dėl to paties klausimo dalyvavo dvi aukščiausios valstybės valdžios institucijos, vėliau išleidusios du  atskirus pareiškimus. Žodžiu, spinta groja, komoda šoka, o pasaulis nustebęs žiūri, kaip „žvaliai“ NATO valstybės vadovai elgiasi, laimei, tik potencialaus pavojaus akivaizdoje. Ir visa tai, žinoma, vyksta mums iš Rytų sklindančio kikenimo fone.

Bet tai dar ne pabaiga. Neslėpkime, priekaištas iš prezidentės lupų nukrito sunkus kaip akmens luitas, nes kvepia valstybės išdavyste. Nenuostabu, kad apkaltintieji pareikalavo iš D.  Grybauskaitės įrodymų. Ir net ministras pirmininkas A. Butkevičius, kuris paprastai nepaskyręs komisijos negali prisiimti jokio rimtesnio sprendimo, šį kartą įsidrąsino. Koalicijos partneriai ryžtingai ir darniai išsiuntė Daukanto aikštės rūmų šeimininkei reikalavimą: arba prezidentė per savaitę ant stalo deda kaltinimą patvirtinančius įrodymus, arba Seimas šiuo klausimu sudarys specialią komisiją. „Darbiečiai“, gal truputį maskuodami veido išraišką, jau dabar teigia, kad bet kuris komisijos darbo rezultatas gali baigtis apkaltos procesu prezidentei.

Antroji  apkalta  naujausioje  Lietuvos istorijoje tikriausiai neįvyks. Net dėl laiko stokos. Kol tai vyktų, apkaltintos prezidentės kadencija pati baigtųsi. Tačiau klausimas yra skubus. Jei pasirodytų, kad D. Grybauskaitės žinių šaltinis – agentūra BBS (boba bobai sakė), o kitų įrodymų nėra, tai būtų eilinis valstybės vadovės susikompromitavimas.

Šį kartą kompromitacija yra per daug rimta, kad galima būtų į ją numoti ranka (tai reiškia: prezidentė kalba greičiau nei galvoja). Visi mūsų šalies politinio gyvenimo komentatoriai ypač sutaria dėl to, kad jeigu D. Grybauskaitė pasakė A, turi pasakyti ir  B, iš ko bus aiškiai matyti, ar DP tarnauja Kremliui, ar ne. Šiandien yra du variantai, kurie visą šalį paskandina abejonėse, nes tauta „spėlioja“: ar  mes turime infiltruotus Maskvos agentus, ar prezidentę, turinčią problemų dėl kaltinimo.

Tadeuš  Andžejevski