Pasak Ministro Pirmininko, tai Rusija, siekdama destabilizuoti situaciją mūsų šalyje, gali kurstyti kai kuriuos streikus organizuojančius profesinių sąjungų lyderius, nes jie neva palaiko ryšius su savo kolegomis šioje šalyje. „Jei netikite, paskaitykite „Komsomolskaja pravda““, – opoziciją tikino Vyriausybės vadovas ir pridūrė, kad turi paslaptingą „tam tikrų tarnybų“ pranešimą šiuo klausimu. Opozicija, pati noriai ir dažnai pučianti į tą pačią Kremliaus sąmokslo dūdą, šį kartą nepatikėjo premjeru. Jei tikėtume laikraščiais, ji, išklausiusi A. Butkevičiaus kliedesį, buvo netgi šokiruota. E. Masiulis net sunerimo dėl Vyriausybės vadovo būklės: „Aš esu susirūpinęs dėl premjero būklės. Toks jausmas, kad premjerui reikia arba kunigo, arba psichologo, kai iš jo lūpų pastaruoju metu girdime vis daugiau sąmokslo teorijų“, – Vyriausybės vadovo psichikos būklę apibendrino liberalų šefas.
Tačiau kitą dieną A. Butkevičius atsipeikėjo, jį paliko šmėklos, todėl pradėjo atsiprašinėti mokytojų išdidžiai teisindamasis, aiškindamas, kad pasakė ne tai, ką turėjo omenyje. Jį ne taip suprato, nes iš tiesų jis norėjo perspėti mokytojus dėl blogų žmonių, nes turi žinių, kuriomis tarnybos perspėja jį, todėl ir jis perspėja, kadangi jis myli ir gerbia mokytojus. „Mano, kaip Ministro Pirmininko, pareiga yra perspėti streikus organizuojančias profsąjungas, kad prie šių streikų neprisijungtų tam tikri žmonės, kurie sukeldavo tam tikrą chaosą“, – savo stiliumi painiai ir paslaptingai kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Tačiau pienas išsiliejo. Tiesą sakant, premjeras su savo sąmokslu išlindo kaip Pilypas iš kanapių –kaip ir vienas generolas, neseniai aiškinęs, jog Lietuvoje reikia uždaryti tautinių mažumų mokyklas, kad jose netrukdytų jau žinoma mums „nematoma ranka“. Kaip žinoma, generolams visada toliau iki smegenų nei intelektualams, todėl manau, kad premjeras „nuskrido“ labiau nei uniformuotasis (alio, premjere, Žemė čia) ir, žinoma, daug toliau, nei tai leidžia jo politinis rangas.
Laimei, profesinės sąjungos nepasišlykštėjo laikinu A. Butkevičiaus intelekto negalavimu, pasiėmė sumuštinių ir termosus ir nuėjo derėtis su Švietimo ir mokslo ministerija. Tuo pačiu jie pranešė, kad neišeis iš ten, kol nepasieks susitarimo. Nerimauju, kiek jie pasiėmė sumuštinių, nes jų gali pritrūkti, kadangi ministrė A. Pitrėnienė po derybų paskelbė negalinti padidinti atlyginimų, nes nėra iš ko.
Susidarė groteskinė situacija. Turiu omenyje Darbo partijos (DP) požiūrį į šį konfliktą. Pasak žiniasklaidos, naujasis DP šefas Valentinas Mazuronis pastarojo streikuojančių mokytojų manifesto metu turėjo įsimaišyti į protestuojančiųjų gretas ir garsiai palaikyti jų reikalavimus dėl darbo užmokesčio. Jei tai tiesa, tai atrodytų maždaug taip, kad V. Mazuronis atsistotų prieš veidrodį ir imtų reikalauti iš... V. Mazuronio padidinti atlyginimus mokytojams. Verta prisiminti, kad ministrė A. Pitrėnienė A. Butkevičiaus Vyriausybėje atstovauja būtent DP, o V. Mazuronis yra tiesioginis partinis jos viršininkas.
Groteskinės V. Mazuronio ir premjero A. Butkevičiaus elgsenos negalima paaiškinti kitaip, kaip tik kažkokiu nesuvokiamu nelaimingos koalicinės Vyriausybės etapu. Ji pastaruoju metu diskredituojasi taip reguliariai, kaip tiksintis šveicariškas laikrodis. Iš pradžių korupcijos skandalai, po to keisčiausia Lietuvos Parlamento istorijoje neeilinė Seimo sesija, kurią vicepirmininkas Algirdas Sysas pradėjo giedodamas Tautišką giesmę, o po valandos jis vėl turėjo ją giedoti, kad sesiją baigtų, nes koalicijos atstovai nenorėjo nieko tirti. Visa tai labai erzina, kaip ir tai, kad Ministras Pirmininkas švietimo profesinėms sąjungoms priskiria niekšiškus ketinimus, paremtus straipsniu laikraštyje „Komsomolskaja pravda“.
Vyriausybei trūksta 7,8 mln. eurų, kad patenkintų teisėtus mokytojų lūkesčius dėl atlyginimų. Tuo tarpu Vyriausybė kompromituoja save taip, lyg kalba eitų bent apie milijardą.
Tadeuš Andžejevski
