Daugiatūkstantinis nepasitenkinimo balsas Vyriausybės darbu

2015-10-17, 12:40
Įvertinkite šį įrašą
(3 balsai)
Penktadienio mitingas – aiškus žmonių nepasitenkinimo balsas Vyriausybės darbu Penktadienio mitingas – aiškus žmonių nepasitenkinimo balsas Vyriausybės darbu © L24 (Fot. Marian Paliuškevič)

Penktadienio popietę prie Vyriausybės rūmų net 4000 žmonių minia susirinko išreikšti savo protesto prieš neteisingą socialinę ir švietimo politiką Lietuvoje.

Protesto akciją surengė darbo kolektyvų, profesinių sąjungų atstovai, švietimo, kultūros, socialinės apsaugos darbuotojai, taip pat tautinių mažumų mokyklų ir mokyklų lietuvių mokomąja kalba mokinių tėvai. Piketuotojus palaikė Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Svetlana Juodelienė, Vilniaus rajono švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, sakė, kad Vyriausybės parengtas socialinis modelis smogs ne tik mažiausiai uždirbantiems ir išsilavinimo neturintiems žmonėms, bet taip pat ir mokytojams. Ji socialinį modelį pavadino „asocialiniu modeliu“. S.Juodelienė pažymėjo, kad švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nėra nusistačiusios prieš pokyčius, tačiau kategoriškai pasisako prieš tuos socialinio modelio punktus, kurie blogina dirbančiųjų padėtį.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Seimo frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė teigė, jog šis mitingas – aiškus žmonių nepasitenkinimo balsas Vyriausybės darbu.

„Piliečio balsas turi būti išgirstas. Profesinės sąjungos ir jų dalyvavimas priimant Vyriausybės sprendimus yra įtvirtintas mūsų šalies Konstitucijoje“, – sakė Seimo narė.

Rita Tamašunienė priminė, kad LLRA frakcija Seime savo veikla, parengtais įstatymo projektais bei balsavimais vykdo atsakingą ir socialiai teisingą politiką Lietuvos žmonių atžvilgiu. LLRA frakcija parengė ir užregistravo įstatymų pataisų ir rezoliucijų, kuriomis siekiama atkreipti Vyriausybės dėmesį į vis blogėjančią Lietuvos piliečių socialinę padėtį. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija Seime užregistravo du rezoliucijų projektus, kuriais siekia padidinti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų bei viešojo sektoriaus įstaigų ir organizacijų darbuotojų, nepriskiriamų valstybės tarnautojų kategorijai, atlyginimus.

Seimo narė pridūrė, kad LLRA frakcijos Seime nariai, nepamiršdami savo įsipareigojimų rinkėjams ir negalėdami pasyviai stebėti vis blogėjančios Lietuvos piliečių socialinės padėties, parengė ir užregistravo Seime keletą rezoliucijų, kurios sulaukė kitų Seimo narių palaikymo.

„Nusivylęs jaunimas emigruoja, o mūsų valdžia dalija spalvotas skrajutes pabėgėliams, kurie net  karo akivaizdoje neišreiškia noro laikinai apsigyventi mūsų šalyje... Gėda Vyriausybei, kuri per visą kadenciją užsiima politikavimu ir bando žmonių kantrybę“, –  nepasitenkinimą valdžios veiksmais išsakė Rita Tamašunienė.

Apie esamą padėtį ikimokyklinio ugdymo įstaigose pasakojo Ivona Matveiko, Maišiagalos lopšelio-darželio direktorė. „Kantrybė jau baigia išsekti. Daugybę metų turėjome viltį, kad mūsų atlyginimai padidės. Žinoma, sulaukėme priedų prie atlyginimo, tačiau jie siekia vos kelis procentus. Valdžios klerkai, matyt, nepastebėjo, jog mūsų algos dydis tėra keliais eurais didesnis nei socialinė išmoka, siekianti 303 eurus, kai darželio auklėtoja uždirba 400 eurų“, – dėl prastos darbuotojų socialinės padėties apgailestavo Ivona Matveiko.

Darželio vadovė kreipėsi į valdžios atstovus, kad šie atsižvelgtų į ikimokyklinio ugdymo įstaigų darbuotojų prašymus padidinti atlyginimus: „Jeigu mes paskelbsime streiką ir nepriimsime vaikų į darželius, tai pas jus ateis ne keli tūkstančiai, bet keli šimtai tūkstančių pasipiktinusių tėvų“.

Vyriausybės paruoštą socialinės politikos modelį Seimo narė Irina Rozova pavadino „tramdomaisiais marškiniais“, kurie dirbantį žmogų padarys dar labiau priklausomu nuo darbdavio.

„Naujasis socialinis modelis reikalingas tam, kad darbdaviai turėtų daugiau teisių, nei darbuotojai“, – sakė Irina Rozova.

Teologijos daktaras Jan Gabriel Mincevič priminė senus skaudulius, apie kuriuos tautinės mažumos kalba daugiau nei 20 metų, tačiau valdžia šiems prašymams išlieka kurčia. Tarp paminėtų problemų yra finansavimo padidinimas tautinių mažumų mokykloms, taip pat naujosios Vilniaus miesto valdančiosios daugumos veikla, kai nenorima akredituoti tautinių mažumų mokyklų sostinėje. Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos atvejį teologas netgi pavadino „nepilnamečių ir jų tėvų psichologiniu tvirkinimu“.

LLRA frakcijos Seime narys Zbignev Jedinski pažymėjo, kad Vyriausybės parengtas socialinis modelis yra didelė grėsmė dirbantiesiems. Jo nuomone, jeigu valdžia ir toliau eis pasirinktu keliu,  ateityje iš dirbančiųjų Lietuvoje liks tik Seimas, Vyriausybė, kariuomenė ir policija, o visi kiti pabėgs iš šalies. Seimo narys pažymėjo, kad net pabėgėliai nenori apsigyventi Lietuvoje.

Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ pirmininkas, LLRA frakcijos Seime narys Juzef Kvetkovskij kalbėjo apie Lietuvos tautinių mažumų švietimą. Jis pažymėjo, kad tautinė savimonė – viena iš didžiausių vertybių, kurią mūsų vaikai turi išlaikyti. O ją išlaikyti gali tik mokykla, kurioje dėstoma gimtąja kalba.

„Reikalaujame, kad Lietuvos tautinių mažumų mokykloms būtų priimtas Lietuvos tautinių mažumų mokyklų statusas. Reikalaujame, kad gimtoji kalba įgautų tinkamą statusą, kad gimtąja kalba būtų laikomi valstybiniai egzaminai, kad būtų įvestos gimtosios šalies istorijos pamokos“,– prašymus dėstė Juzef Kvetkovskij.

Renata Cytacka, Vilniaus miesto tarybos narė, tėvų forumo atstovė, kalbėjo apie tautinių mažumų švietimo problemas ir ironizavo premjero teiginį, neva tautinių mažumų padėtis Lietuvoje yra geriausia visoje Europoje.

„Tokiu atveju mūsų premjero norėčiau paklausti, ką premjeras gero padarė (tautinių mažumų švietimui – red.)? Ar prisidėjo prie bent vieno darželio atidarymo? Ar padėjo mums sprendžiant švietimo problemas, pavyzdžiui, su žymiuoju 2011 metų švietimo įstatymu?“ – klausė Renata Cytacka.

Į protestuotojus kreipėsi ir LLRA pirmininkas europarlamentaras Valdemar Tomaševski. Jis padėkojo visiems, nepasiduodantiems bauginimams ir ginantiems tai, kas jiems svarbu – mokymąsi gimtąja kalba ir socialines teises.

„Šiandien mūsų visuomenėje vyrauja baimė. Net einant pagrindine Vilniaus gatve retai sutiksi besišypsantį žmogų. Žmonės gyvena vis sunkiau, o valdžia kalba apie tai, kaip sumokėti 800 eurų pabėgėliams, kaip padėti verslininkams, kad šie dar lengviau galėtų engti darbuotojus“, – opias problemas vardijo LLRA pirmininkas.

Jis pažymėjo, kad protesto akcija įvyko dieną, kurią prieš 37 metus šventasis Jonas Paulius II tapo popiežiumi.

„Pirmieji žodžiai, kuriuos popiežius pasakė pirmojo vizito savo gimtinėje metu, buvo tokie: „Nebijokite! (...) Šiandien irgi nebijokime!“ – ragino Valdemar Tomaševski.

Europarlamentaras pažymėjo, kad Lietuvos gyventojai negali gyventi blogiau nei kiti Europos gyventojai.

„Naujasis socialinis modelis prives prie to, kad dirbančiųjų teisės bus labiau apribotos. Tai yra nepriimtina! Labai iškalbingas faktas, kad niekas mūsų šalyje neišdrįsta ginti darbuotojų. Būtent tautinės mažumos – lenkai, baltarusiai, rusai – vienija lietuvius, kad bendromis jėgomis būtų galima apginti savo teises ir socialines garantijas“, – tautinių mažumų svarbą ginant visos šalies gyventojų interesus pabrėžė LLRA pirmininkas.

Protesto akcijos organizatoriai, švietimo bendruomenės atstovai bei profesinių sąjungų atstovai Vyriausybės kancleriui Rimantui Vaitkui įteikė peticiją, kurioje išdėstyti piketuotojų reikalavimai.

Medija

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24