Dėl vieno galiu sutikti su savo bendravarde - nesantaika tęsiasi per ilgai. Tik norėčiau atkreipti dėmesį, jog tai mes esame mažuma, o dauguma turėtų ginti kiekvieną mažumą. Pagrindinis demokratijos principas - daugumos valdžia gerbiant mažumos teises. Tik čia egzistuoja vienas paradoksas - mes, kaip mažuma, turime vis mažiau teisių. Įdomu tai, jog prisijungiant prie tokių tarptautinių organizacijų kaip Europos Sąjunga ir NATO, kur pagrindinių žmogaus teisių, įtraukiant ir tautinių mažumų teises, apsauga yra svarbiausia vertybė, buvome tikri, jog mūsų situacija tik gerės.

Jau vien tas įstojimo į ES faktas ir pirmieji rinkimai, kai rinkimų biuleteniai buvo sudaryti gimtąja kalba, pripildė mus optimizmu - atrodė, iš tiesų priklausome organizacijai, kuri garantuoja mums pagrindines teises naudoti savo kalbą bei išsaugoti tautinį identitetą. O kaip viskas susiklostė? Pastebime akivaizdų regresą - ne tik neįgijame teisės turėti rinkimų biuletenių, bet dar gauname neigiamus teismo sprendimus dėl gatvių pavadinimų ant privačių namų, nors Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencija (TMAPK) teigia kitaip. Konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nurodoma: "Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, jiems prašant (...), kiek įmanoma stengiasi minėtiesiems asmenims sudaryti sąlygas tautinės mažumos kalbą vartoti bendraujant su administracinės valdžios institucijomis". Tuo tarpu 11 straipsnio 3 dalyje teigiama: "Šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, (...) visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis".

Tačiau teismas nurodo, kad Konvencijos nutarimai Lietuvoje turi tik programinį pagrindą. Tai yra nesąmonė, nes TMAPK buvo priimta Lietuvos Respublikos Seimo ratifikaciniu aktu 2000 metų vasario 17 d.; visgi per šiuos keturiolika metų Seimui nepavyko suderinti Lietuvos teisės aktų su Konvencija. Lietuvos Respublikos Konstitucija 138 straipsnyje patvirtina, kad tarptautinis susitarimas, kurį ratifikavo LR Seimas, yra sudedamoji LR teisinės sistemos dalis, taipogi tai yra tarptautinių teisių šaltinis, kuris yra tiesiogiai taikomu teisės aktu. Remiantis tarptautinės teisės pranašumu prieš valstybinę teisę (Lietuvos Respublikos Tarptautinių Sutarčių Įstatymo 11 str. 2 dalis, LR Konstitucija 135 straipsnis), TMAPK teisiniam reguliavimui pirmenybė turėtų būti teikiama tuo atveju, kai vidaus teisės aktai yra nesuderinami su Konvencijos nuostatomis arba dėl netikslumų vidaus teisės aktuose.

Todėl Valstybinės Kalbos Įstatymo nuostatos, susijusios su tautinių mažumų teisių apsauga, negali būti interpretuojamos ir taikomos kitaip, negali būti nustatomos kitos taisyklės, nei tai yra įrašyta Lietuvos Respublikos pripažintame tarptautiniame teisės akte. Šia tema pasisakė LR Konstitucinis Teismas savo 1995 metų spalio 17-osios nutarime. Remiantis pateiktais teisės aktais, visos Lietuvos institucijos, taip pat ir Vilniaus rajono savivaldybė, visi pareigūnai (įskaitant Vilniaus Rajono savivaldybės administracijos direktorių) gali (ir turėtų) Lietuvos Respublikos ratifikuotą tarptautinės teisės aktą naudoti savo veikloje tiesiogiai, lygiai kaip ir Europos vietos savivaldos chartiją, kurią Lietuva ratifikavo ir kurioje yra paminėta, kad gatvių pavadinimų klausimas yra priskiriamas vietos valdžios kompetencijoms, tai yra - savivaldybėms.

Š.m. sausio 14 d. Europos Parlamente įvyko mums, Lietuvos tautinių mažumų atstovams, svarbus įvykis. Mūsų atstovas, Europos Parlamento narys Valdemar Tomaševski gynė mus, mūsų teises Europos Parlamento tribūnoje. Džiaugiamės, kad mūsų problemos buvo pristatytos tarptautinėje erdvėje.

Esame dėkingi už priminimą prezidentei ir visiems susirinkusiems, kad nepriimtina yra tai, jog vieningoje Europoje pažeidinėjamos pagrindinės žmogaus teisės, tautinių mažumų teises. Smerktina ir nepriimtina tai, kad valstybėje, kuri yra NATO ir ES narė, žmonės yra persekiojami ir baudžiami už gimtosios kalbos vartojimą viešajame gyvenime. Kokie bus tolimesni Lietuvos valdžios žingsniai: uždraus mums vartoti gimtąją kalbą mūsų namuose, po to gal netgi uždraus galvoti lenkiškai?

Palaikau europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio ir kitų EP narių, kurie išreiškė savo kategorišką protestą dėl Lietuvos tautinių mažumų teisių pažeidimo, veiksmus. Prezidentė nedaug ką turėjo pasakyti, tik įžeidė V. Tomaševskį. EP narys, atstovaujantis Lietuvos lenkų bendruomenei, kitaip pasielgti negalėjo. Prezidentė Dalia Grybauskaitė viešai apgavo tarptautinę bendruomenę ir Europos Parlamento narius, sakydama, kad nė vienoje tarptautinės organizacijos ataskaitoje nėra minima, kad Lietuva pažeidžia tautinių mažumų teises. Prezidentė meluoja. Tai patvirtinta toliau nurodytos ataskaitos:

1. 2012 m. Ministrų Komiteto rezoliucija dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje. Rezoliucijoje kalbama apie kalbines teises, apie tai, kad nėra teisinio reglamentavimo, apie būtinumą tobulinti konsultavimosi su tautinių mažumų atstovais dėl su jais susijusių klausimų sistemą. Rezoliucija CM / ResCMN (2012) 19 apie Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje: https://wcd.coe.int/ViewDoc.jsp?id=2009951&Site=CM&BackColorInternet=C3C3C3&BackColorIntranet=EDB021&BackColorLogged=F5D383;

2. Europos komisijos kovai su rasizmu ir netolerancija ataskaita:
(European Commission against Racism and Intolerance ECRI) http://www.coe.int/t/dghl/monitoring/ecri/Country-by-country/Lithuania/LTU-CbC-IV-2011-038-ENG.pdf;

3. Europos tinklo prieš rasizmą (European Network against Racism, ENAR) ataskaita, kurioje kalbama apie blogėjančią Lietuvos lenkų tautinės mažumos padėtį;

4. 2011 m. vasario mėn. Žmogaus teisių stebėjimo institutas (ŽTSI) savo alternatyvioje ataskaitoje, remdamasis Lietuvos oficialiomis ketvirtąja ir penktąja periodinėmis ataskaitomis, kuri buvo sudaryta remiantis Tarptautine konvencija dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo, nurodė, kad „Lietuva pasižymi žemu žmogaus teisių sąmoningumo lygiu tiek tarp sprendimus priimančių pareigūnų bei institucijų, tiek teismuose, žiniasklaidoje ir bendrai visuomenėje. Lietuva dar nėra išvysčiusi efektyvaus institucinio ir teisinio žmogaus teisių gynimo mechanizmo";

5. „Freedom House" ataskaitoje kritiškai vertina naują Švietimo įstatymą, priimtą 2011 metų kovo mėnesį ir kuriuo pagrindu 2013 metais abiturientai buvo priversti laikyti tokius pačius egzaminus, kuriuos laikė jų bendraamžiai iš lietuviškų mokyklų: (http://www.freedomhouse.org/report/freedom-world/2012/lithuania) ;

6. 2012 m. gegužės mėnesio Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiojo komisaro tautinių mažumų klausimais Knuto Vollebaeko ataskaita dėl tautinių mažumų padėties Lietuvoje.

Ataskaitos vienareikšmiškai patvirtina faktą, kad tautinių mažumų padėtis Lietuvoje blogėja. Negalime taiksytis su mūsų teisių ribojimu, visų pirma dėl to, kad mums rūpi mūsų vaikų gerovė ir ateitis. Norime savo vaikus auklėti pagal mūsų tradicijas ir kultūrą, nes, kartu su gimtąja kalba, tai yra pagrindinės tautos vertybės.

Palaikau Europos Parlamento nario veiksmus ir solidarizuojuosi su juo kovoje už Lietuvos tautinių mažumų teises.
Visgi man gaila Renatos, jei tokia iš viso egzistuoja. Ne kiekvienas turi būti patriotu. Nebūtina tuo girtis, o juo labiau nereikia tuo didžiuotis.
Esu įsitikinusi, kad tai - tyčinis tam tikros grupės veiksmas. Grupės, kuri trokšta įnešti painiavos į mūsų aplinką.

Išgyvenome ir žymiai sunkesnius laikus, taigi ir šiuos išgyvensim. Ir kaip tik dėl to, kad V.Tomaševskis pristatė Lietuvos tautinių mažumų problemas tarptautinėje arenoje, atsiskleis piktnaudžiavimas ir pagrindinių teisių pažeidinėjimas Lietuvoje. Tikimės, daugiau tokie dalykai nepasikartos.

Renata Cytacka