Šiemet studijuoti pradeda 20 805 pirmakursiai. Statistika rodo, kad pirmo kurso nebaigia 7–15 proc. studentų. Viena iš studijų metimo priežasčių – supratimas, kad pasirinkta specialybės kryptis studentui netinka. Toks nubyrėjimas yra nuostolingas tiek patiems stojantiesiems, tiek mokslo įstaigoms, tiek valstybei. Norint išvengti studijų krypties keitimo reikalingas stiprus karjeros orientavimas. Palengvinti apsisprendimą moksleiviams gali verslo organizacijos, skelbiama pranešime spaudai.

Vilniaus universitete (VU) šiemet studijas pradės 5,3 proc. daugiau pirmakursių negu praėjusiais metais, skelbiama pranešime spaudai. Į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas priimta 4000 studentų, į antrosios pakopos – 1424 (2017 m. atitinkamai 3714 ir 1435).

Kiek Lietuvos didmiesčių studentams reikės mėnesiui turėti pinigų ir kaip jų nepritrūkti? Abu klausimai rūpi ir tėvams, kuriems neretai tenka mokėti ir už vaiko mokslą, ir patiems studentams, laužantiems galvą, kaip netapti finansine našta gimdytojams. Gera žinia yra ta, kad pastaraisiais metais lietuvių atlyginimai augo sparčiau nei vidutinės studentų mėnesio išlaidos. Antroji gera žinia - yra būdų šias išlaidas sumažinti.

Per bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas liko tūkstančiai valstybės finansuojamų vietų – neatsirado pakankamai jaunuolių, norinčių tapti inžinieriais ir technologais.

Kylant studijų kokybės kartelei, gerai studijoms pasirengę stojantieji noriai renkasi studijas Lietuvoje, daugėja motyvuotų jaunuolių, siekiančių tapti mokytojais, mažėja stojamųjų balų kontrastai tarp didžiųjų miestų ir regionų, rodo šiandien paskelbti galutiniai bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai.

Šiais, mūsų valstybei jubiliejiniais metais, ragindamas užsienyje gyvenančius mūsų jaunuolius aktyviau ryžtis studijoms tėvynėje, o ateityje ir grįžimui į ją, Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) įsteigė išskirtines Lietuvos 100-mečio stipendijas. Jos skirtos geriausiais konkursiniais balais įstojusiems pirmakursiams, gyvenantiems emigracijoje, bet pasiryžusiems studijoms ASU nuotoliniu būdu, rašoma pranešime spaudai.

Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė sako, kad abiturientai atsižvelgia į darbo rinkos tendencijas. 32 proc. padaugėjo stojančiųjų į gyvybės mokslų studijas. Taip pat inžinerijos, informatikos kryptyse studijuoti pretenduoja daugiau nei 2 tūkst. stojančiųjų, kas penktas į kolegiją stojantis abiturientas pasirenka informacinių technologijų kryptį. Pasak ministrės, tai didelis pokytis, bet dar vis nepakankamas.

Lietuvoje per daug žmonių įgyja aukštąjį išsilavinimą, sako švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Atsižvelgdama į regionuose augantį dviejų ar daugiau dalykų mokytojų poreikį, Švietimo ir mokslo ministerija nuo rugsėjo 1 d. finansuos pedagogų, norinčių mokyti antro dalyko, studijas. Iki birželio pradžios vyko mokytojų atranka į studijas aukštosiose mokyklose, kur galės įgyti papildomų dalykinių kompetencijų. Daugiausia paraiškų (80) sulaukta į ikimokyklinio ugdymo studijų programą.

Nuo šio rudens būsimų studentų, gyvenančių Šiauliuose, laukia pokyčiai. Vilniaus universitetas (VU) dvi studijų programas, vieną bakalauro ir vieną magistro, vykdys Šiauliuose, rašoma pranešime spaudai.