Šiuo metu vienas aktualiausių klausimų abiturientams – universiteto ir studijų programos pasirinkimas. Kuri sritis, kokios studijos padėtų įgyvendinti karjeros tikslus? Kokios kompetencijos svarbios siekiant adaptuotis greitai besikeičiančioje aplinkoje? Viena iš dabar garsiai aptarinėjamų sričių – technologijos. Planuojantys siekti karjeros tiksliųjų mokslų srityje greičiausiai ne kartą yra pagalvoję ir apie savo svajonių darbą aukštųjų technologijų startuoliuose ir pažengusiose įmonėse, kurių kuriamos inovacijos lems daugelio mūsų ateitį. Kaip teisingai pasirinkti, kad pavyktų lengviau įgyvendinti savo svajonę?

Kiekvieną vasarą Vilniaus teritorinė ligonių kasa atkreipia jaunuolių dėmesį į tai, ką jie turėtų atlikti išvykdami studijuoti į užsienį, kad ateinančiais mokslo metais gautų kompensuojamąsias medicinos paslaugas. Visgi būsimi studentai kasmet linkę daryti tą pat klaidą – deklaruoja išvykimą iš šalies, taip prarasdami sveikatos draudimą. Specialistai kartoja: išvykstant studijuoti būtina ne deklaruoti išvykimą, o pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu.

Šiemet valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 13 tūkst. pirmakursių. O bendras norinčiųjų pradėti studijas skaičius greičiausiai bus dvigubai didesnis – praėjusius keletą metų jis svyravo nuo 27 iki 28 tūkst. Tad valstybės nefinansuojamose studijų vietose atsidūrę pirmakursiai rudenį pradės nuo opaus klausimo – kaip finansuoti savo mokslą ir kaip tvarkytis pinigus pradėjus nepriklausomą gyvenimą?

Pasaulyje plečiantis pramogų rinkai, didėja specialistų, turinčių ne tik įgarsinimo ar apšvietimo žinių, bet ir gebančių pasiūlyti profesionalių ir patogių sceninių sprendimų, paklausa. Organizuojant renginius, ne mažiau svarbu užtikrinti sklandų techninį scenos aptarnavimą, o tam būtini inžinieriai, kurie specializuojasi scenų konstrukcijų, garso ir vaizdo inžinerijos srityje. Trūkstamą nišą užpildė ir nuo 2015 m. renginių inžinierius rengia Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU).

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad stojimo į meno specialybes aukštosiose mokyklose tvarka bus peržiūrima jau artimiausiu metu.

Šiais metais valstybės finansavimą numatoma skirti 13 tūkst. pirmakursių: 7,7 tūkst. stojantiems į universitetus, 5,4 tūkst. – į kolegijas. Į valstybės finansuojamas profesinio mokymo vietas, kurios paskirstytos atliepiant darbo rinkos poreikius, planuojama priimti 19,9 tūkst. asmenų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teikimu Vyriausybė patvirtino preliminarius 2019 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas skaičius. Numatoma, kad 2019 m. valstybės lėšomis į aukštąsias mokyklas bus priimta 13 tūkst. pirmakursių: iš jų 7,7 tūkst. į universitetus, 5,3 tūkst. į kolegijas. Tai dešimtadaliu daugiau nei buvo priimta pernai.

Po ministrų kritikos pataisytame valstybės studijų finansavimo plane bus numatyta daugiau nemokamų vietų tiksliųjų mokslų studijų programose ir gydytojams rezidentams, žada švietimo ministras Algirdas Monkevičius.

Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. vienai studijų vietai valstybė skirs daugiau lėšų: kolegijose – 18 proc., universitetuose – 14 proc. Šios lėšos skiriamos padidintam dėstytojų ir mokslininkų darbo užmokesčiui, taip pat 13 proc. didėjančioms studentų skatinamosioms stipendijoms gerai besimokantiems studentams.

Kovo 13 d. Park inn by Radisson Kaunas ir Kovo 14 d. Radisson Blu Hotel Lietuva konferencijų centre įvyks populiariausia tarptautinių studijų paroda „Tarptautinių studijų dienos“. Daugiau kaip 60 švietimo įstaigų atstovų pristatys įvairias mokymosi ir studijų galimybes visame pasaulyje – užsienio universitetuose ir verslo mokyklose, geriausiose kalbų stovyklose moksleiviams nuo 7 iki 18 metų, tarptautinėse anglų kalbos mokyklose jaunimui ir suaugusiems.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24