Atėjus pavasariui, dalyje šeimų kyla nerimo banga – ar vaikas gerai išlaikys egzaminus, ar jis tinkamai pasiruošęs, koks universitetas pakvies studijuoti ir į kokią specialybę? Jeigu jaunas žmogus pasirinko išsilavinimo siekti užsienyje, tėvams atsiranda dar viena nerimo priežastis – kaip vaiką paleisti ir užtikrinti, kad jam toli nuo namų viskas seksis gerai? Psichologė Laura Rimkutė sako, kad tai – normali psichologinė būsena, nes ateitis – kupina nežinomybės, o nežinomybė gąsdina. Pasak jos, iš anksto daugumą dalykų suplanavus ir pamažu pratinantis prie išsiskyrimo minties, šis „atotrūkis nuo bambagyslės“ nebus toks skausmingas.

„Šiuolaikiniai studentai praranda susidomėjimą po pirmųjų 20 minučių dėstymo, jie nenori tiesiog sėdėti ir klausytis paskaitų, jie nori imtis realių veiksmų“, – sako Monterėjaus technologijos universiteto (Tecnológico de Monterrey, Meksika) akademinių reikalų direktorius dr. Martinas Velazguezas. Bendradarbiavimo ir komunikaciniai įgūdžiai, informacinis raštingumas, kūrybiškumas, pilietiškumas bei problemų sprendimas – šie pagrindiniai įgūdžiai, pasak profesoriaus, turi apimti XXI a. mokymosi etapus.

Nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. didinamas valstybės finansuojamų vietų skaičius ir studijoms skiriamos lėšos. Tokį Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) teikto nutarimo projektą šį trečiadienį patvirtino Vyriausybė.

Švietimo ir mokslo ministerija siūlo šiemet skirti šiek tiek didesnį finansavimą būsimų pirmakursių studijoms ir sumažinti finansavimą priimamiems į antrąją pakopą.

Kovo 22 dieną Vilniuje, viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva” konferencijų centre, vyks studijų užsienyje paroda „Tarptautinių studijų dienos 2018”, kurioje dalyvaus daug švietimo įstaigų atstovų iš Jungtinės Karalystės. Šiai dienai BREXIT yra vienas populiariausių klausimų, kai kalbama apie išsilavinimą Anglijoje.

Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenys rodo, kad studijuojančių Lietuvoje skaičius kasmet mažėja - per ketverius metus įstojusių į Lietuvos aukštąsias mokyklas kai kuriose srityse sumažėjo beveik trečdaliu. Tai nereiškia, kad jaunimas nesiekia išsilavinimo, tiesiog dalis jų įgyti žinių bei darbinės praktikos išvyksta į kitas šalis. Pasak „American English School" (AMES) vadovės Eglės Kesylienės, šiuo metu užsienyje studijuoja daugiau nei 12 tūkst. lietuvių, ir, tikėtina, šiemet prie jų prisijungs dar daugiau.

Smunkant visuomenės pasitikėjimui švietimu, už sistemą atsakingi politikai žada toliau dirbti ją pertvarkydami.

Mykolo Romerio universitete penktadienį vykusiame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdyje nuspręsta, kad minimali stojamojo balo kartelė universitetuose į valstybės finansuojamą vietą bus 3,6 balo, nepriklausomai nuo to, kada abiturientas baigė mokyklą. Švietimo ir mokslo ministerija rekomendavo 3,6 balo minimalią kartelę taikyti ir studentams, ketinantiems stoti į valstybės nefinansuojamą vietą. Jeigu aukštosios mokyklos laikysis tokio balo, jos gali būti finansiškai paskatintos.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) įsteigta Edukologijos akademija imasi iniciatyvos siūlyti unikalias, Lietuvoje dar nevykdytas novatoriškas studijas, kurios leis iš karto tapti dviejų ar daugiau dalykų mokytojais. Geriausius specialistus subūrusi akademija mokytojams suteiks visas XXI amžiaus pedagogų kompetencijas, mokomo dalyko išmanymą ir platų, visapusišką išsilavinimą, ugdant užsienio kalbų, technologijų, verslumo, kūrybiškumo ir kitus gebėjimus.

Baleto ir šiuolaikinės muzikos pasirodymu šįryt parodų ir kongresų centre LITEXPO prasidėjo tarptautinė mokymosi, žinių ir karjeros planavimo paroda „Studijos 2018“. Šių metų parodos akcentas – BŪSIU LIETUVAI. Parodos organizatoriai pirmą kartą lankytojus kviečia ir į naujai rekonstruotus pirmuosius rūmus.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24