Visuomenės sveikatos studentams – gretutiniai informatikos įgūdžiai, būsimiesiems informatikams – žinios apie sveikatos priežiūros sistemą. Dvi Kaune veikiančios aukštosios mokyklos – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ir Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) – kitais mokslo metais pradeda abipuses gretutines studijas.

Prieš kelerius metus Moterų inžinierių bendruomenės atliktas tyrimas parodė, kad kiek daugiau nei 10 proc. Europoje dirbančių inžinerijos srityje yra moterys. Todėl iki šiol gajus stereotipas, kad technologijų mokslus dažniau renkasi vaikinai, tačiau neretai pasitaiko, kad inžinerija domisi ir merginos. Didinti merginų inžinierių gretas ryžosi ir Vilniaus Gedimino technologijos universitete (VGTU) Fundamentinių mokslų fakultete bioinžinerijos studijas baigusi Gabija Švenčionytė, savo gyvenime gebanti suderinti inžinerijos mokslus ir didžėjės veiklas.

Aktyvi, bendraujanti asmenybė, besistengianti į daugelį situacijų žiūrėti pozityviai, tačiau retkarčiais mėgstanti pabūti viena su savo mintimis – taip save apibūdina Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Mechanikos fakulteto Gamybos inžinerijos 3 kurso studentė Greta Petraitytė, kuri gyvenime vadovaujasi fraze: „drąsiems ir pats Dievas padeda.“ „Studijų keitimas buvo drąsus šūvis, tačiau sėkmingas – jaučiuosi esanti savo vėžėse“, – studijų pasirinkimu džiaugiasi VGTU studentė.

Mintys apie galimybes tęsti studijas magistrantūroje gali aplankyti skirtinguose gyvenimo etapuose – iš karto baigus bakalauro studijas, įsiliejus į darbo rinką ir ėmus svarstyti apie tolimesnį karjeros kelią arba net gerokai vėliau, pajutus tam tikros srities žinių atnaujinimo poreikį. Neretai su šiomis mintimis kartu kyla ir dvejonės – o kas iš to? Kodėl reikalingos magistrantūros studijos? Kokią naudą jos neša?

Kelis mėnesius trukusi COVID-19 pandemija pakoregavo įprastinę švietimo sistemos veiklą – visais įmanomais būdais siekta užtikrinti kokybišką studijų proceso organizavimą nuotoliniu būdu. Atsižvelgdamas į esamą situaciją šalyje bei siekdamas sudaryti stojantiesiems daugiau galimybių derinti studijas su įprastine veikla, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) nuo rugsėjo 1 dienos iki 50 procentų nuolatinių magistrantūros studijų apimties organizuos nuotoliniu būdu.

COVID-19 pandemiją Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) trečiakursė Verslo vadybos fakulteto finansų inžinerijos studentė Viktorija Michnovič pasitiko Taivane, kur šiuo metu studijuoja pagal „Erasmus+“ mainų programą. Pasaulio orientavimosi sporto kalnų dviračiais jaunimo čempionė pasakoja, kad jos kelias į studijas buvo vingiuotas, o susiorientuoti, su kokia sritimi susieti savo profesinę karjerą, labiausiai padėjo per pertraukos metus (ang. gap year) įgyta patirtis dirbant ir savanoriaujant.

Vos įpusėjus antrai priėmimo į aukštąsias mokyklas savaitei pastebimas didelis norinčiųjų rinktis pedagogikos studijas susidomėjimas. Studijuoti mokytojo profesiją pasirinko net 580 stojantieji, didžioji jų dalis – pirmuoju pageidavimu. Palyginimui, pernai į bakalauro pedagogines studijas iš viso įstojo 429 asmenys.

„Tiems, su kuriais tenka kalbėti ar duoti patarimų ir kurie svarsto rinktis filosofijos studijas, o gal abejoja dėl šios specialybės perspektyvų, dažniausiai miniu, kad tai amžina specialybė. Žvelgiant istoriškai, filosofija visuomet buvo kultūrinių įvykių sūkuryje, o ateityje, manau, jog ji bus dar parankesnė ir turės didesnę paklausą darbo rinkoje. Filosofija ugdo tarpdisciplininį, kritinį mąstymą, kuris ir toliau bus labai svarbus orientuojantis probleminėse ir kūrybiškumo reikalaujančiose situacijose“, – sako filosofas Adas Diržys, Vytauto Didžiojo universitete (VDU) baigęs „Filosofijos“ bakalauro ir „Praktinės filosofijos“ magistrantūros studijų programas.

Vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, universitetai iki birželio 1 d. turėjo galutinai apsispręsti dėl 2020 m. minimalaus konkursinio balo į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas. Šiandien Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidentas Eugenijus Valatka patvirtino apie vieningą visų valstybinių universitetų susitarimą: 2020 m. priėmimui į universitetines pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas mažiausio stojamojo konkursinio balo kartelė – 5,4 balo.

„Žmonės išgirdę, kad esu baigusi matematiką, iškart prilipina mokytojos etiketę, kai pradedu pasakoti, ką iš tiesų dirbu, tai jiems skamba lyg kosminio laivo projektavimas“, – sako Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) absolventė Agnė Kazakevičiūtė, baigusi bakalauro „Matematika ir jos taikymas“ bei magistrantūros „Taikomoji matematika“ studijų programas. Šiuo metu A. Kazakevičiūtė dirba vienoje bendrovėje vyresniąja duomenų analitike ir teigia, jog įsitikinimas, kad moterys neturi loginio mąstymo, deja, bet dar gyvuoja. „Dažniausiai taip sako tie, kurie jo patys neturi“, – priduria A. Kazakevičiūtė ir pasakoja, kodėl pasirinko studijas VDU bei kaip po jų sekėsi įsitvirtinti darbo rinkoje.