Vilnius – Gailestingumo miestas

2015-09-30, 20:55
Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)
Renginyje sveikinimo žodį taręs Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas akcentavo, kad artėjantys Gailestingumo metai yra ne tik dovana, bet ir iššūkis Renginyje sveikinimo žodį taręs Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas akcentavo, kad artėjantys Gailestingumo metai yra ne tik dovana, bet ir iššūkis © L24 (Fot. Marian Paliuškevič)

„Neatrastos turizmo galimybės: Vilnius - Gailestingumo miestas“ – būtent tokiu pavadinimu Lietuvos Respublikos Seime šiandien vyko konferencija, kurios iniciatore buvo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Seimo frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

„Konferencijos tikslas – aptarti Dievo Gailestingumo metus bei skirti ypatingą dėmesį Dievo Gailestingumo kulto vietoms Vilniuje“, – pradėdama konferenciją sakė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos Seimo frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.

Renginyje sveikinimo žodį taręs Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas akcentavo, kad artėjantys Gailestingumo metai yra ne tik dovana, bet ir iššūkis: „Ši šventojo popiežiaus žinia mus įpareigoja. Esame kviečiami patirti Dievo Gailestingumą ir juo dalytis“.

Vilnius vis labiau garsėja kaip Gailestingumo miestas dėl apreiškimų šv. Faustinai ir Aušros Vartų – Dievo Motinos šventovės. „Dievo Gailestingumo paveikslas žingsnis po žingsnio ėjo su mūsų laisve ir nelaisve. Paveikslo kelionė siejasi su mūsų okupacija ir nepriklausomybe“, – kalbėjo arkivyskupas.

G.Grušas taip pat ragino žmones burtis vieningam tikslui: „Vilnius, kad atliktų savo pareigą ir misiją, turi būti pasiruošęs priimti daug piligrimų. Kviečiu visus bendram darbui, kad galėtume priimti miesto svečius ir jiems suteikti galimybę pamatyti tą turtą, kuris 50 metų buvo paslėptas“.

Apie ypatingą vilniečių vaidmenį skleidžiant Gailestingumo žinią kalbėjo Vilniaus Gailestingumo šventovės rektorius kun. Vaidas Vaišvilas. Jis sakė, kad Dievo malone galima pavadinti tai, jog būtent Vilniuje vyko Jėzaus apreiškimai šv. Faustinai. Vilniuje vyko apie 80 mistinių patyrimų, kelis kartus Kristus pasirodė tame pavidale, kuris buvo perkeltas į „Jėzau, pasitikiu tavimi“ paveikslą. Stebuklingai Antakalnyje išliko namas, kuriame gyveno šventoji. Kunigas yra įsitikinęs kad turime perimti apaštalavimo misiją ir skleisti Gailestingumą.

Kunigas Vaidas Vaišvilas papasakojo istoriją apie vėžiu sergančią moterį iš Liublino, kuri dalyvavo pėsčiųjų piligriminėje kelionėje į Vilnių ir pasveiko. Panašiai buvo sutuoktinių iš Lenkijos, negalinčių susilaukti vaikų, atveju. Sutuoktiniai irgi dalyvavo pėsčiųjų piligriminėje kelionėje į Vilnių ir po metų Lietuvos sostinėje atsirado du dėkingumo pareiškimai – votai – atsidėkojimai už gautąsias malones – su užrašytais sutuoktinių mažylių vardais. „Tai vos keletas iš daugelio Dievo Gailestingumo pavyzdžių“, – pažymėjo Vilniaus Gailestingumo šventovės rektorius.

Seimo narys Algimantas Dumbrava, Maldos parlamentinės grupės narys, sakė, kad šiandieninė konferencija yra išskirtinis įvykis parlamente, kadangi retai Seime vyksta renginiai, skirti tikėjimui ir religijai. Seimo narys pažymėjo, kad Seimas, turintis Popiežiaus Jono Pauliaus II aulą, išsiskiria iš kitų parlamentų visame pasaulyje, kadangi retas parlamentas turi vietą maldai ir susikaupimui.

Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas  kalbėjo apie piligrimystės ir religinio turizmo skirtumus. Pasak dr. Dariaus Liutiko, religinis turizmas yra tarpinis variantas tarp piligrimystės ir turistinės kelionės. Prelegentas pažymėjo, kad krikščioniškosios piligrimystės pradžia Lietuvoje siekia XVI amžių, o mūsų šalis turi apie 20 religinės piligrimystės vietų. Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas mano, kad, nepaisant to, jog Vilnius turi keliasdešimt bažnyčių, vis dėlto ne visos jos sudomina atvykstančius piligrimus.

Dr. Darius Liutikas pastebėjo, kad Vilnius turi didelį potencialą užlaikyti piligrimą ilgiau nei vieną dieną, nors miestas turi plėsti religinio turizmo pasiūlymus, pasirūpinti piligrimų įdomaus ir įvairialypio poilsio galimybėmis. Dr. Darius Liutikas siūlė religinį turizmą įtraukti į Lietuvos turizmo politikos tikslų sąrašą bei viešinti informaciją apie Vilnių kaip apie piligrimų ir Gailestingumo miestą.

Vilniaus piligrimų centro vadovė Inesa Čaikauskienė kalbėjo apie šv. Faustinos ir jos dvasinio vadovo pal. kun. M.Sopočkos reikšmę kuriant Vilniaus kaip piligrimų ir Gailestingumo miesto įvaizdį.

Vilniaus turizmo ir informacijos centro ir konferencijų biuro atstovė Vilma Daubarienė  pažymėjo, kad Vilnius yra labai populiarus tarp piligrimų iš Lenkijos. Taip pat į Lietuvos sostinę noriai keliauja piligrimai iš Airijos ir Jungtinių valstijų. Pasak V.Daubarienės, Vilnius turi didžiulį potencialą tapti vienu populiariausių viso pasaulio piligrimų traukos centru.

Valstybinio turizmo departamento atstovė Rasuolė Andrulienė informavo, kad 70 proc. atvykstančių į Lietuvą turistų apsistoja Vilniuje, rečiau jie renkasi Kauną ar Klaipėdą. Pasak R.Andrulienės, daugiausia piligrimų į Lietuvą atvyksta iš Lenkijos. Kaimyninės šalies turistai Lietuvoje išleido apie 47 mln. eurų.

Apibendrindama konferenciją, Rita Tamašunienė ragino tapti gerosios žinios apie Dievo Gailestingumą ambasadoriais. LLRA frakcijos Seime seniūnė pažymėjo, kad reikia siekti glaudesnio viešųjų institucijų ir Bažnyčios bendradarbiavimo kuriant patrauklios ir svetingos valstybės įvaizdį plečiant piligrimystės ir religinio turizmo galimybes Lietuvoje.

Visi konferencijos organizatoriai siekia, kad žinia apie Gailestingumo slėpinį ir su juo susijusius sakralinius paveldo objektus ir lankytinas vietas būtų plačiai paskleista. Taip sudominti atvykstančius turistus religinio paveldo objektais, pristatyti Lietuvą kaip piligrimams patrauklią šalį.

„Dar vienas mūsų siekis – pristatyti Gailestingumo slėpinį jaunimui šiuolaikinių audiovizualinių technologijų pagalba“, – sakė Rita Tamašunienė.

Konferencijos metu buvo pristatytas režisieriaus Alekso Matvejevo dokumentinis filmas „Pasitikiu Tavimi“.

Konferencijoje dalyvavo dvasininkai, vienuolynų atstovai, LLRA pirmininkas europarlamentaras Valdemar Tomaševski, Šalčininkų, Vilniaus, Trakų rajono savivaldybių atstovai, mokytojai.

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24