Mi­šias au­ko­jo kun. An­džej Bog­dze­vič iš Vil­niaus Šv. Te­re­sės pa­ra­pi­jos. Per pa­moks­lą ku­ni­gas kal­bė­jo ir apie baž­ny­čios ti­tu­lą - Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos, Ge­ro­sios Pa­ta­rė­jos. 

„Ar krei­pia­mės su pra­šy­mais į Die­vo Mo­ti­ną pa­ta­ri­mo?.. Die­vo Mo­ti­na pa­dės pa­si­rink­ti tin­ka­mą ke­lią, kad žmo­gus ne­iš­švais­ty­tų sa­vo gy­ve­ni­mo, kad ma­ty­tų jo pras­mę. Ar tu­riu drą­sos pa­tar­ti ki­tam žmo­gui, kad jis pa­si­rink­tų Die­vo ke­lią, kad su­pras­tų Die­vo va­lią jo at­žvil­giu?“ - krei­pė­si ga­ny­to­jas į baž­ny­čio­je gau­siai su­si­rin­ku­sius ti­kin­čiuo­sius. 

Gy­ven­vie­tės her­bą ir vė­lia­vą pa­šven­ti­no Ru­da­mi­nos pa­ra­pi­jos kle­bo­nas kun. Vik­tor Bog­dze­vič. Po pa­šven­ti­ni­mo ce­re­mo­ni­jos Ru­da­mi­nos se­niū­ni­jos se­niū­nas Ju­zef Šat­ke­vič kar­tu su Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­re Mi­ros­la­va Klim pa­svei­ki­no ku­ni­gą kle­bo­ną su ar­tė­jan­čiu gim­ta­die­niu. Lin­kė­ji­mus per­da­vė ir į iš­kil­mes at­vy­kęs Sei­mo na­rys Čes­lav Ol­šev­ski, pa­brėž­da­mas, kad kun. Vik­to­ro gim­ta­die­nio die­na su­tam­pa su ste­buk­lin­go­jo Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos, Ge­ro­sios Pa­ta­rė­jos pa­veiks­lo at­si­ra­di­mo die­na Ita­li­jos Ge­na­za­no mies­te - 1467 m. ba­lan­džio 25-ąja. Prie svei­kin­to­jų pri­si­dė­jo ir Sei­mo Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos-Krikš­čio­niš­kų šei­mų są­jun­gos frak­ci­jos se­niū­nė Ri­ta Ta­ma­šu­nie­nė. 

Dė­ko­da­mas už svei­ki­ni­mus kun. V. Bog­dze­vič lin­kė­jo Ru­da­mi­nos gy­ven­to­jams, kad her­bas, ku­ris mus su­vie­ni­jo, tap­tų ir žen­klu, kad esa­me to­kia tai­kos ben­druo­me­nė, ku­rio­je kiek­vie­nas pa­si­ren­gęs pa­dė­ti vie­nas ki­tam. 

Šv. Mi­šias už­bai­gė Eu­cha­ris­ti­nė pro­ce­si­ja ap­link baž­ny­čią, him­nas „Ta­ve, Vieš­pa­tie, šlo­vi­na­me“ ir pa­lai­mi­ni­mas Šven­čiau­siuo­ju Sak­ra­men­tu. 

Po pa­mal­dų iš­kil­mių da­ly­viai bu­vo pa­kvies­ti į Ru­da­mi­nos dau­gia­funk­cį kul­tū­ros cen­trą. Iš baž­ny­čios ei­ty­nių prie­ky­je Ru­da­mi­nos her­bą ir vė­lia­vą ne­šė Fer­di­nan­do Ruš­či­co gim­na­zi­jos mo­ki­niai. Įei­nan­čiuo­sius į sa­lę pa­si­ti­ko Ru­da­mi­nos me­no mo­kyk­los pu­čia­mų­jų in­stru­men­tų an­sam­blis. Vi­siems at­vy­ku­siems į kon­cer­tą bu­vo įteik­ti Ru­da­mi­nos her­bo žen­kliu­kai.

Šo­kiai, dai­nos ir svei­ki­ni­mai 
Prieš ko­lek­ty­vų pa­si­ro­dy­mus su­si­rin­ku­sie­siems trum­pai pri­sta­ty­ta Ru­da­mi­nos is­to­ri­ja. Kon­cer­tą pra­dė­jo vie­tos len­kų lop­še­lio-dar­že­lio auk­lė­ti­niai. „Es­ta­fe­tės laz­de­lę“ iš jų pe­rė­mu­si liau­dies šo­kių an­sam­blio „Zgo­da“ jau­nes­nio­ji gru­pė su­ža­vė­jo pub­li­ką. Po jų kon­cer­ta­vęs ko­lek­ty­vas „Jaskółec­zka“ („Kregž­du­tė“), be ki­ta ko, at­li­ko jaut­rią dai­ną „Wil­no“ iš Vil­niu­je gi­mu­sio len­kų dai­ni­nin­ko Kšyštofo Cvynario (Krzys­zto­f Cwy­na­r) re­per­tu­a­ro. 

Par­la­men­ta­rė R. Ta­ma­šu­nie­nė lin­kė­jo Ru­da­mi­nos gy­ven­to­jams, kad Že­mę ir dan­gų jun­gian­tis me­dis jų her­be bū­tų svar­bus sim­bo­lis Ru­da­mi­nos gy­ven­to­jų at­ei­ties kar­toms.

Iš­kil­mių da­ly­vė Vil­niaus ra­jo­no vi­ce­me­rė Te­re­sa De­meš­ko pa­si­džiau­gė kar­tu su Ru­da­mi­nos gy­ven­to­jais , kad jų gy­ven­vie­tė spar­čiai vys­to­si, pa­lin­kė­jo, kad at­ei­ty­je nau­din­gų pro­jek­tų bū­tų dar dau­giau ir per­da­vė Vil­niaus ra­jo­no me­rės Ma­ri­jos Rekst lin­kė­ji­mus. Me­rė dėl to, kad da­ly­va­vo V Tarp­tau­ti­nio sak­ra­li­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lio „Kris­tus ka­ra­liau­ja! Ale­liu­ja!“ ati­da­ry­me, ne­ga­lė­jo at­vyk­ti į Ru­da­mi­ną.

At­si­nau­ji­nu­si „Ru­do­mian­ka“ 
Kon­cer­tą tę­sė mo­te­rų vo­ka­li­nis an­sam­blis „Ko­lu­ri­ja“, lie­tu­vių fol­klo­ri­nis ko­lek­ty­vas „Gi­ja“, Ru­da­mi­nos me­no mo­kyk­los pu­čia­mų­jų in­stru­men­tų an­sam­blis ir akor­de­o­nų or­kest­ras. Pui­kiai pa­si­ro­dė fol­klo­ro an­sam­blis „Ru­do­mian­ka“. „Dvi­gu­bą“ šio ko­lek­ty­vo pa­si­ro­dy­mą ne­per­de­dant ga­li­ma bū­tų pa­va­din­ti vi­so kon­cer­to aši­mi. Skam­bant dai­nos „Ja­dą goście, ja­dą“ („At­va­žiuo­ja sve­čiai, at­va­žiuo­ja“) me­lo­di­jai, ko­lek­ty­vas „ar­klių trau­kia­mu ve­ži­mu įva­žia­vo“ į sce­ną. At­si­nau­ji­nu­si ke­lių kar­tų „Ru­do­mian­ka“ at­li­ko nau­jų dai­nų ir šo­kių, taip pa­ro­dy­da­ma sa­vo vo­ka­li­nius ir cho­reo­grafinius su­ge­bė­ji­mus, o „sa­vo­ji“ pub­li­ka, pa­na­šiai kaip ir prieš tai pa­si­ro­džiu­siems ko­lek­ty­vams, ne­gai­lė­jo plo­ji­mų. Gar­bin­go am­žiaus Ru­da­mi­nos gy­ven­to­ja, bu­vu­si il­ga­me­tė „Ru­do­mian­kos“ na­rė Ma­ri­ja Bie­le­nis, per­skai­tė sa­vo kū­ry­bos ei­les, o fak­tiš­kai - dai­ną apie Švč. Mer­ge­lę Ma­ri­ją, Ge­rą­ją Pa­ta­rė­ją, ku­rią, kaip sa­kė, ma­tė sap­ne. 

Ru­da­mi­nos se­niū­ni­jos se­niū­nas J. Šat­ke­vič sa­kė esąs pa­ten­kin­tas, kad Ru­da­mi­na jau tu­ri sa­vo her­bą ir vė­lia­vą ir pra­dė­jo ra­šy­ti nau­ją sa­vo is­to­ri­jos pus­la­pį.

Kū­ry­bin­gu­mo sim­bo­lis
Ru­da­mi­nos her­bo au­to­rius - dai­li­nin­kas, gra­fi­kas, kny­gų iliust­ra­to­rius Ar­vy­das Kaž­dai­lis. Her­bą 2016 m. bir­že­lio 30 d. dek­re­tu pa­tvir­ti­no Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė. Anot se­niū­no J. Šat­ke­vi­čiaus - Ru­da­mi­nos her­bo at­si­ra­di­mo ini­cia­to­riaus, her­bas sim­bo­li­zuo­ja kū­ry­bin­gą, au­gan­čią ben­druo­me­nę. Me­dis her­be, o tiks­liau - obe­lis, sim­bo­li­zuo­ja au­gi­mą, sa­vo­tiš­kai tar­pi­nin­kau­ja tarp Že­mės ir dan­gaus. Apa­ti­nėj her­bo da­ly­je esan­čios ply­tos pri­me­na pa­ma­tus, ant ku­rių sta­to­mas na­mas. 

Ne­abe­jo­ti­nai Ru­da­mi­nos gy­ven­to­jai - tai kū­ry­bin­ga, au­gan­ti ben­druo­me­nė. Gy­ven­vie­tė­je yra dvi gim­na­zi­jos, du vai­kų dar­že­liai, Vil­niaus ra­jo­no cen­tri­nės bib­lio­te­kos būs­ti­nė, me­no mo­kyk­la, po­li­ci­jos nuo­va­da, baž­ny­čia, cerk­vė, am­bu­la­to­ri­ja, ke­lios par­duo­tu­vės ir pre­ky­bos pa­vil­jo­nai, dau­giau nei 20 me­tų vei­kian­tis tur­gus, ku­riuo Ru­da­mi­nos gy­ven­to­jai - ir ne tik jie - tik­rai pa­ten­kin­ti. Nuo 1964 m. Ru­da­mi­no­je vei­kia AB „Vil­niaus paukš­ty­nas“, ja­me dir­ba daug šios gy­ven­vie­tės ir ap­lin­ki­nių kai­mų gy­ven­to­jų. 

Ru­da­mi­nos is­to­ri­ja sie­kia XIV am­žių. Kai ku­rie is­to­ri­kai ma­no, kad ji net se­nes­nė už Vil­nių. Ru­da­mi­no­je gy­ve­na 4026 gy­ven­to­jai. Her­bas jiems - sa­vo­tiš­kas pri­pa­ži­ni­mas, pa­dė­sian­tis kur­ti gy­ven­vie­tės ta­pa­ty­bę. 

Jan Le­vic­ki
Vilniaus krašto savaitraštis