Sniego ir šalčio šiemet nepagailėjusi žiema pridarė nemažai rūpesčių vairuotojams, kuriems šį šaltąjį sezoną dažniau nei įprastai tenka vairuoti sudėtingomis oro sąlygomis, vaduoti savo transporto priemones iš pusnių ar rūpintis jų užvedimu spaudžiant speigui. Techninės pagalbos kelyje ir namuose paslaugas teikiančios bendrovės „Euro Asista“ komercijos direktorius Nerijus Jarmala sako, kad šią žiemą kai kuriomis dienomis sulaukiama tiek prašymų padėti, kiek įprastai fiksuojama per visą savaitę. Tuo metu draudimo bendrovės ERGO Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pažymi, kad vairuotojai patys ne visada tinkamai pasiruošia žiemos iššūkiams.

Paskelbus apie į šalį atėjusį snygį, kuris truks kelias paras, draudikai perspėja vairuotojus apie pavojus keliuose ir siūlo prisiminti, ko mokėsi vairavimo mokyklose. Prognozuojama, kad iki 30 cm išaugsianti sniego danga, ko Lietuva nematė jau 15 metų, pridarys rimtos žalos keliuose, tad jeigu nėra būtinybės važiuoti, draudikai ragina palikti automobilius stovėjimo aikštelėse, kol orai aprims.

Kalendorinei žiemai nenumaldomai artėjant, vairuotojai suskumba tinkamai pasirengti šaltajam sezonui ir jo keliamiems iššūkiams. Ruošiantis jiems automobilių savininkams pravartu ne tik žinoti, kaip paruošti transporto priemonę, bet ir ką daryti su nebereikalingomis jos dalimis ar kaip susigrąžinti dalį pinigų už remonto darbus.

Automobilių prikimšti daugiabučių namų kiemai bei įvažiavimai į juos sudaro daug nepatogumų specialiosioms tarnyboms. Medikai, ugniagesiai ar komunalinių paslaugų teikėjai negali įvažiuoti ir suteikti pagalbos ar paslaugų, tuo tarpu bet kokia kaina kuo arčiau namų savo automobilį įsprausti besistengiantys vairuotojai perspėjami, kad už tokį elgesį gali sulaukti rimtų nemalonumų.

Šią vasarą kelionės automobiliu iš sostinės į pajūrį – lėtesnės. Magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda vairuotojams tenka sumažinti greitį dėl tam tikruose ruožuose aktyviai vykdomų rekonstrukcijos darbų. Nors rimtų eismo įvykių šiemet čia ir fiksuojama mažiau, susiduriama su kitomis nuostolius lemiančiomis bėdomis.

Vasarai įpusėjus ir įsibėgėjus atostogų sezonui, daug Lietuvos keliautojų atostogas pasirinko praleisti Baltijos šalyse, kelionėms pasirinkdami Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalis. Taip daroma ir dėl saugumo, susijusio su COVID-19 plitimu, ir dėl sumažėjusių skrydžių į svečias šalis. Tad pasirinkusiems šiemet keliones per Baltijos šalis verta apžvelgti ir šių šalių vairuotojų įpročius bei lūkesčius. Naujausi tyrimo duomenys rodo, kad vairuojantys Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai iš kitų vairuotojų tikisi ir vertina skirtingus elgesio bruožus.

Baltijos šalių žmonių vairavimo įpročiai panašūs, tačiau šių valstybių vairuotojų rūpinimasis nuosavais automobiliais – labai skiriasi. Tyrimas parodė, kad mūsų šalies vairuotojai aktyviau nei latviai ir estai seka automobilio detalių būklę. Lietuvos vairuotojai daugiau nei latviai ir estai tikrina stabdžius ir tepalus. Estai dažniausiai iš visų Baltijos šalių vairuotojų prižiūri degalų kiekį bake. Skaičiai rodo, kad mažiausiai Baltijos šalių vairuotojams rūpi langų ir veidrodėlių priežiūra.

Tropinių karščių banga veikia vairuotojų savijautą, todėl tokiu laikotarpiu keliuose pastebimai padaugėja smulkių eismo įvykių. Draudikai pastebi, kad dėl didelio karščio eismo įvykių pagausėja net ir įprastose situacijose bei gerai pažįstamuose maršrutuose, todėl perspėja rūpintis savo savijauta ir neprarasti atidumo.

Liepos 1 d. keisis žaliosios kortelės (angl. Green Card) – privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dokumento vykstant į užsienį – forma ir spalva. Kirtus mūsų šalies sieną, pakaks žaliosios kortelės dokumentą turėti atspausdintą ant balto popieriaus lapo. Iki šiol šis dokumentas galiojo tik specialaus žalsvo blanko formoje. Tokia galimybė įteisinta visose valstybėse, kuriose veikia žaliosios kortelės sistema.

Mobiliuoju telefonu automobilyje naudojasi 65 procentai Lietuvos gyventojų. Beveik pusė – 43 proc. – jų išmanųjį telefoną pasitelkia navigacijai, įjungdami populiariausias kelionių programėles, 34 proc. – skambina ir kalbasi naudodamiesi laisvų rankų įranga, 12 proc. klausosi mėgstamos muzikos. Tačiau net dešimtadalis prisipažįsta vairuodami skambinantys telefonu be laisvųjų rankų įrangos, o dar 10 proc. jų naršo internete ir rašo tekstinius pranešimus.

Puslapis 1 iš 18
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24