Gruodį gatvėse prasidėjusios prieššventinės spūstys iš vairuotojų pareikalaus daugiau kantrybės ir geranoriškumo. Draudikai primena taisykles, kurios palengvins padėtį keliuose ir padės išvengti eismo nelaimių rizikos.

Visoje Europoje jauni – 16–24 m. – vairuotojai avarijose žūsta vidutiniškai 1,7 karto dažniau. Lietuvoje šis skaičius yra 1,3 karto didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Mažesnį nei vienerių metų stažą turintys vairuotojai sukelia 12 proc. visų eismo įvykių mūsų šalyje. Tai viena iš temų, šiandien aktualių visai Europai, aptartų pirmą kartą Lietuvoje, Kauno Vytauto Didžiojo universitete (VDU), vykusioje tarptautinėje eismo psichologų konferencijoje.

Kelyje svarbios ne tik vairavimo sąlygos, bet ir vairuotojų savijauta. Šeimos gydytojas įspėja, kad gebėjimą vairuoti gali paveikti ne tik slopinantys antidepresantai ar nuskausminamieji medikamentai, bet ir vaistai nuo peršalimo bei emocinė žmogaus savijauta. Draudikai atkreipia dėmesį, kad Lietuvos gyventojai sėsdami už vairo per mažai dėmesio skiria savo savijautai. Ji rudens bei žiemos mėnesiais tampa ne tik avarinių situacijų, bet ir eismo įvykių priežastimi.

Kas penktas vairuotojas Kaune, laukdamas žalio šviesoforo signalo, mėgaujasi kava ar kitu gėrimu arba užkandžiais. Tuo tarpu Vilniuje bemaž tiek pat vairuotojų, sustoję prie sankryžų, ima naršyti telefone. Tapšnoti išmaniuosius mėgsta ir klaipėdiečiai, tačiau pastarieji už vairo rečiausiai užsiima pašalinėmis veiklomis.

Per savaitę, lapkričio 12-18 dienomis, Vilniuje įkliuvo 27 transporto priemones vairavę neblaivūs vairuotojai.

Šįryt Vilniaus vakariniame aplinkkelyje Lietuvos kelių policijos tarnyba vykdė patikrinimą, kaip vairuotojai laikosi lapkritį įsigaliojusių saugiam eismui svarbių Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų - ar važinėja su žieminėmis padangomis, renkasi leistiną važiavimo greitį, atsižvelgia į važiavimo sąlygas. Buvo stabdomi ir pavyzdingi vairuotojai - toliau įgyvendinama „Švaraus vairuotojo" iniciatyva.

„Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo žalų skaičius spalio–gruodžio mėnesiais būna net trečdaliu didesnis, lyginant su trimis vasaros mėnesiais. Bendrovės Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pastebi, kad ne visi vairuotojai vienodai greitai prisitaiko prie pablogėjusių aplinkos sąlygų – vis ilgėjantis tamsus paros metas, gausesni krituliai ir pirmieji šalčiai reikalauja didesnio susikaupimo ir atidumo.

Lietuvos vairuotojai išsiugdė naujus įpročius: vasarinių padangų keitimo dauguma jų jau nebepalieka paskutinėms dienoms. Padangų montavimo ekspertai pastebi, kad šiemet mūsų šalies vairuotojai žieminėmis automobilio padangomis rūpinasi iš anksto ir aktyviau perka naujas padangas. Draudikai ragina, prasidedant sudėtingų eismo sąlygų sezonui, atsakingai įvertinti transporto priemonės padangų būklę.

Siūloma nustatyti, kad Europos ekonominės erdvės valstybėje išduotas vairuotojo pažymėjimas būtų tinkamas dokumentas asmens tapatybei nustatyti. Taip pat įstatyme siūloma įtvirtinti, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento tapatybės nustatymui galėtų naudoti ir asmens tapatybės dokumentus, kuriuose nėra nurodyta pilietybė.

Kas antras didmiesčių vairuotojas laukdamas žalio šviesoforo signalo nežiūri į kelią – kalbasi arba naršo telefonu, valgo ar gražinasi. Draudimo bendrovės BTA inicijuoto tyrimo paaiškėjo, kad šiuo požiūriu pavyzdingiausi yra Klaipėdos vairuotojai – 58 proc. jų prie sankryžos stovėjo neatitraukdami žvilgsnio nuo kelio ir nesiblaškydami. Vilniuje taip besielgiančių vairuotojų dalis sudarė 52 proc., o Kaune – vos 22 procentus.