Lietuvos lenkų harcerių sąjungos 1-ojo Vilniaus A. Malkovskio harcerių būrio „Trop“ harceriai Algirdo gatvės kieme aptiko tvorą, kuri buvo sumūryta iš Pirmojo pasaulinio karo metais žuvusių karių antkapių. Apie radinį jie informavo Lietuvos Respublikos kultūros paveldo departamentą, Lenkijos Respublikos ambasadą Lietuvoje, sostinės savivaldybę.

Valdovų rūmuose Vilniuje pradedami eksponuoti prieš tris dešimtmečius Baltarusijoje su monetų lobių rasti diržo segmentai. Spėjama, kad jais galėjo puoštis Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis.

Iki 2018-ųjų, kuomet bus minimas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis, turi iškilti paminklai vienam svarbiausių nepriklausomybės siekėjų Jonui Basanavičiui ir pirmajam Prezidentui Antanui Smetonai, įsitikinusi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos nacionalinis muziejus tęsia tradiciją ir Vasario 16-ąją, Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, kviečia apsilankyti muziejaus ekspozicijose, ekskursijose ir kituose renginiuose.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, antradienį dalyvaujanti 70-ųjų Aušvico išlaisvinimo metinių minėjime, kartu su kitais Europos ir pasaulio šalių vadovais, tarptautinių organizacijų atstovais pagerbė šioje nacių koncentracijos stovykloje ir per holokaustą žuvusius žmones.

Sausio 27-ąją pasauliui minint 70-ąsias Aušvico geto likvidavimo metines Premjeras Algirdas Butkevičius ragina prisiminti visus Aušvico geto kalinius.

Lietuva 24-ąjį kartą minės tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną.

Kramtomoji guma – tampri, minkšta medžiaga, skirta kramtymui, bet ne nuryti. Žmonės panašią gumą naudoja beveik 5 000 metų. Šiuolaikinė kramtomoji guma iš pradžių buvo gaminta iš čiklo, natūralaus latekso. Septintame XX amžiaus dešimtmetyje lateksas buvo pakeistas sintetine guma, kuri buvo pigiau pagaminama. Dauguma kramtomųjų gumų laikomi polimerais.

Andrejus Dmitrijevičius Sacharovas (rus.Андрей Дмитриевич Сахаров, 1921 m. gegužės 21 d. – 1989 m. gruodžio 14 d.) – sovietų branduolinės fizikos atstovas, disidentas ir žmogaus teisių aktyvistas. Sacharovas buvo civilinių teisių ir reformų Sovietų Sąjungoje šalininkas. 1975 m. gavo Nobelio premiją.