IstorijaIlgus metus tylos skraiste apgaubtas, tik žuvusiųjų, kurie neteko gyvybės vien dėl to, kad buvo šios, o ne kitos tautybės, artimųjų apmelstas genocidas vis dar yra kraujuojanti žaizda. Atrodo, kad iki šiol vien pušys - Antrojo pasaulinio karo metais Paneriuose vykusių tragiškų įvykių liudininkės – ošė „Requiem“ virš masinių kapaviečių. O vis dėlto atmintis išliko. Praėjusią savaitę, sausio 25 d., vilniečiai išgirdo šių žudynių istoriją papasakotą kultūros kalba. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyko „Panerių oratorijos“ – anuos tragiškus įvykius per vieno iš budelių išpažintį perteikiančios kompozicijos – premjera. Sausio 25-oji vilniečiams ypatinga diena – miestui sukanka 694 metai. Po šešerių metų laukia gražus 700 metų jubiliejus, kai Vilnius pirmą kartą buvo paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 1323 m. sausio 25 d. rašytame laiške Vakarų Europos miestams. Šiandien Vilniaus meras Remigijus Šimašius parašė atvirą laišką akademinei bendruomenei, muziejininkams, Vilniaus klubo nariams ir jaunimui, kviesdamas drauge kurti „Vilnius – 700“ programą. Naujienų agentūra BNS pateikia svarbesnius 2016 metų Lietuvos politikos ir visuomeninio gyvenimo įvykius. „Akademinė bendruomenė ir studentija visuomet jautė Jūsų išskirtinį rūpestį ir meilę, ypač Vytauto Didžiojo universitetas (VDU), su kurio profesoriais susitikote gyvendamas Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos valstijose, kuriais didžiavotės ir iš kurių mokėtės. Neatsitiktinai Jūs buvote ir universiteto Atkuriamojo Senato aktyvus narys, esate VDU Garbės daktaras ir antrą kadenciją einantis VDU Tarybos pirmininkas – Jūs visuomet buvote universitete, Jūs esate mūsų bendruomenės narys“, – į Valdą Adamkų jo 90 metų jubiliejui skirtoje sveikinimo kalboje kreipėsi ir prezidento bei universiteto ryšį pristatė VDU rektorius prof. Juozas Augutis. Besibaigiančių metų leidybinis įvykis yra istorikės dr. Lilianos Narkovič knyga „Tiškevičių Užutrakis ir Pogoželė“. Atmintiną rugpjūčio popietę vyko ir jos pristatymas Trakų Vokės rūmų Baltojoje salėje – skambant smuiko garsams, prie stalo, ant kurio netrūko vyno, sūrių ir egzotinių vaisių – taip kadaise Užutrakyje pradėdavo švęsti Tiškevičiai. Vakar devynių Tiškevičiams skirtų knygų autorė savo naujausią publikaciją pristatė knygų mylėtojams Trakų viešojoje bibliotekoje. Profesoriai Alfredas Bumblauskas ir Edvardas Gudavičius į Lietuvos kultūros istoriją įėjo ne tik savo akademiniais pasiekimais, tačiau ir nepamirštamu „Būtovės slėpinių" laidų ciklu, rodytu LRT eteryje net vienuolika metų. Archeologai įminė vieną didžiausių Klaipėdos kūrimosi mįslių: kur stovėjo pirmoji, 1252 metais suręsta medinė pilis - paaiškėjo, kad ji buvo įrengta Dangės žemupio saloje, būtent ten, kur vėliau iškilo ir vis augo mūrinė citadelė, penktadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios". Minint Molotovo-Ribentropo pakto 77-ąsias ir Baltijos kelio 27-ąsias metines, Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Baltijos kelias yra atgautos laisvės ir europietiškų vertybių simbolis. Lobių ieškotojai penktadienį vėl stengiasi rasti dingusį nacių traukinį, esą prikrautą per karą pagrobtų turtų ir paslėptą kažkur pietvakarių Lenkijoje, nors nėra jokių mokslinių įrodymų, kad toks sąstatas egzistuoja. Kokia asmenybė sieja mažą Zalavo dvarelį ir Druskininkus? Prie kokių dviejų kapų stovėjo garbės sargyba po Vilniaus atsiėmimo 1939 metais? Kokią istoriją mena Bezdonių traukinių stotis? Į kelionę su žurnalistu Jaceku Komaru išsiruošusi „Istorijos detektyvų” komanda šį ketvirtadienį imsis kontroversiškos temos ir lankys vietas, kurios neatsiejamos nuo Juzefo Pilsudskio biografijos, rašoma LRT išplatintame pranešime spaudai. |
|
Visos teisės saugomos © VšĮ "L24plius". |