Pradžioje reikia pabrėžti, kad rajonas, kurį ketiname aplankyti, išsiskiria savo daugiakultūriškumu. Vilniaus rajone gyvena lenkai (sudaro gyventojų daugumą), lietuviai, rusai, baltarusiai ir kitų tautybių žmonės (ukrainiečiai, totoriai, žydai), tai atsispindi ir šio regiono sakralinėje architektūroje. Jei norite aplankyti nematytas vietas ir pasisemti naujos patirties, Vilniaus rajonas tikrai pateisins jūsų lūkesčius.
Nemėžis
Tik 8 kilometrais nutolęs nuo miesto, važiuojant keliu Minsko kryptimi (A3), yra Nemėžis. Tai - XIV amžiaus gyvenvietė. Čia įsikūrę Lietuvos totoriai stebina savo unikalia kultūra, religija ir tradicijomis. Ypatingą totorių pasaulėjautą atskleidžia Nemėžyje esanti totorių mečetė. Ši vieta – išskirtinė, todėl ją būtina aplankyti. Lietuvoje yra tik keturios totorių mečetės, iš jų net dvi - Vilniaus rajone: Nemėžyje ir Keturiasdešimt totorių kaime. Mišios mečetėje vyksta penktadieniais, jaunaties mėnuliui šviečiant. Deja, mes Nemėžyje lankėmės savaitės viduryje, tad į mečetės vidų patekti negalėjome. Nepaisant to, net išorėje jautėme šių maldos namų aurą, ypač todėl, kad šalia jų, šimtamečių medžių pavėsyje, yra totorių bendruomenės, jau šešis šimtus metų gyvenančios Nemėžyje, senosios kapinės. Kapinių magija tarsi nukelia į kitą pasaulį, atveria naujus pojūčius. Mums atrodė, kad laikas čia sustoja, įstrigęs tarp senų akmens kapų, ir teka kitaip, nei miesto šurmulyje.
http://l24.lt/lt/ekologija-ir-gamta/item/38657-viena-diena-vilniaus-rajone#sigProGalleriae6ac7090fc
Pailsėję, įgavę naujų jėgų, judame į tolesnį kelią. Išvažiuodami iš mečetės, pakalbiname darbuotojus, skubančius triūsti dar vidurdienio karščiams neužklupus : jie stato Totorių bendruomenės namus, kurie turi tapti bendruomenės kultūros centru.
Visai šalia – kaip įvairių religinių konfesijų draugiškos kaimynystės liudijimas - naujai pastatyta Rapolo Kalinausko bažnyčia. Ši bažnyčia - ne tik gyventojų religingumo, bet ir Nemėžio plėtros simbolis. Vaikštinėdami po miestelį, matėme naujus namus, liudijančius apie infrastruktūros plėtros darbus – taip modernėti ir dera šalia sostinės esančiai gyvenvietei.
http://l24.lt/lt/ekologija-ir-gamta/item/38657-viena-diena-vilniaus-rajone#sigProGalleria6c3fcd1503
Tačiau tikrasis garbingos Nemėžio istorijos ir negailestingai bėgančio laiko galios liudijimas - Tiškevičių šeimos rūmai. Šiuo metu galime jais žavėtis tik žvelgdami per spygliuotą tvorą. Tiesa, mūsų kelionei tai kontraversiškai prideda žavesio: vaizduotė pati piešia buvusią ištaigingą praeitį ir, deja, jos žlugimo istoriją. Šiuo metu apgailestaujame, kad neatvykome čia prieš aušrą ar iškart po sutemų - be abejo, tai būtų pridėję žavesio.
Šiandien rūmai yra privačiose rankose ir naujieji savininkai žada po kelerių metų pastatyti čia tikrą poilsio ir rekreacijos rojų. Mes nekantriai laukiame šio įvykio ir planuojame aplankyti Tiškevičių rūmus netrukus po atidarymo.
http://l24.lt/lt/ekologija-ir-gamta/item/38657-viena-diena-vilniaus-rajone#sigProGalleriad3dde3aca5
Šalia rūmų tyvuliuojančiame ežere ekstremalių potyrių pasiilgę žmonės turi galimybę išbandyti vandens slides. Mes nesame tokių pramogų mėgėjai ir neišdrįsome išmėginti šio sporto, nors iš šalies tai atrodė labai įspūdingai.
http://l24.lt/lt/ekologija-ir-gamta/item/38657-viena-diena-vilniaus-rajone#sigProGalleriac570e264d0
Galiausiai nusprendėme, kad Nemėžis palieka gerai sutvarkyto ir prižiūrėto miestelio įspūdį, o kasdienybė čia juda unikaliu ir lėtu gyvenimo ritmu.
Struvės geodezinis lankas
Važiuojame toliau senuoju Minsko keliu sienos link. Dar vienas objektas, kurį nekantraujame aplankyti - Struvės geodezinis lankas. Nieko nežinote apie šią vietą? Tuojau jums papasakosime daugiau!
Originalus matavimo taškas - Struvės dienovidinis, yra pasaulinio masto mokslo paminklas, vienas iš įspūdingiausių bandymų pirmojoje XIX amžiaus pusėje ištirti ir nustatyti Žemės dydį ir formą. Taip buvo tiksliausiai išmatuotas ilgiausias dienovidinio lankas: nustatyta, kad jo ilgis siekia 2 820 km. Struvės geodezinis lankas susideda iš 265 pagrindinių matavimo taškų, sukuriančių 258 trianguliacinių trikampių.
2005 metais Struvės geodezinis lankas buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šis lankas - tai objektas, nusitęsęs per dešimties valstybių teritoriją nuo Dunojaus žiočių prie Juodosios jūros iki Fugleneso Norvegijoje. 3 iš 34 geodezinio lanko punktų yra Lietuvos teritorijoje, o net du iš jų - Vilniaus rajone (Nemenčinės ir Nemėžio seniūnijose). Mes pasirinkome apsilankyti arčiau sostinės esančiame Podlipki (liet. Paliepiukų) kaime, esančiame mažiau nei devyni kilometrai nuo Nemėžio (14 km nuo Vilniaus). Verta aplankyti jį ir dviračiu - gera pramoga visai šeimai. Vis dėlto mūsų portalo komanda nėra tokia atletiška, todėl mes į reikiamą vietą nusigavome automobiliu.
http://l24.lt/lt/ekologija-ir-gamta/item/38657-viena-diena-vilniaus-rajone#sigProGalleria117617d2dd
Bareikiškių dvarelis
Važiuojame toliau senuoju Minsko keliu sienos link. Vos už kelių kilometrų nuo Rukainių seniūnijos centro, Bareikiškių gyvenvietėje, yra XIX amžiaus dvarelis, kuriame 1853-1861 metais gyveno poetas Vladislovas Sirokomlė (Ludwik Kondratowicz). Mes negalime aplenkti šios vietos!
Dabar dvarelyje veikia garsaus poeto muziejus ir Vilniaus rajono turizmo informacijos centras. Reikia prisiminti, kad pirmojo Lietuvos turistinio vadovo "Ekskursijos iš Vilniaus po Lietuvą" autorius yra kaip tik Vladislovas Sirokomlė. Šioje knygoje rašytojas skatina pažinti gimtąją vietovę šiais žodžiais "... gėda visiškai nežinoti šalies , kurioje gyvename, ar, dar blogiau, geriau pažinti užsienio šalis nei savąją."
Mes tikrai jaučiamės nesmagiai, todėl nedelsiant einame į muziejų, kad sužinotume daugiau apie poeto gyvenimą ir kūrybą.
Mums labai pasisekė, nes muziejuje kaip tik vyko pristatymas svečiams iš Lenkijos. Žinomas literatūros istorikas, poetas ir ekskursijų vadovas dr. Juzef Šostakovski papasakojo daug naujo ir naudingo. Esame įsitikinę, kad pasivaikščiojimas su dr. Juzefu Šostakovskiu tikrai paskatins savarankišką Vladislovo Sirokomlės kūrybos pažinimą.
http://l24.lt/lt/ekologija-ir-gamta/item/38657-viena-diena-vilniaus-rajone#sigProGalleria2246f1db34
Bareikiškių sodyba – tai mėgstamiausia Vilniaus krašto poetų susitikimų vieta. Būtent čia vyksta pavasario poezijos šventės " Sirokomlė lira“, tradiciniai Vilniaus lenkų poetų renginiai "Gegužė prie Vilijos".
Be parodos, skirtos poetui, muziejuje veikia keramikos studija, organizuojami kaligrafijos seminarai, rengiamos meno parodos, poezijos skaitymai ir koncertai. Norinčius aplankyti netolimas apylinkes, kviečiame išsinuomoti sporto bei turizmo įrangą. Žiemą galima rinktis slides ir roges, vasarą - dviračius ", - ragina Vladislovo Sirokomlės muziejaus direktorė Helena Bakulo.
Nors čia miela ir žavu, o muziejaus administracijos svetingumu gali tik gėrėtis, mums ateina laikas atsisveikinti ir toliau judėti senuoju keliu Vilnius-Minskas. Dabar mūsų kelionės tikslas - Rukainiai. Muziejaus direktorė ponia Helena papasakojo, kad kažkada Rukainiuose stovėjo V. Sirokomlės dvaras. Mes ketiname rasti jo griuvėsius, nors muziejaus vadovė žiūri į mus skeptiškai ...
Rukainiai
Rukainių gyvenvietės apylinkės žinomos dėl savo įspūdingo kraštovaizdžio. Padavimai skelbia, kad pirmąją bažnyčią čia pastatė dar Vytautas Didysis. XVIII amžiuje parapijoje veikė mokykla, o nuo 1830 m. vietos dvare - alaus darykla ir vandens malūnas.
Rukainiuose kaip kunigas patarnavo Povilas Ksaveras Bžostovskis (1739-1827) - rašytojas, Lietuvos raštininkas ir garsios Povilavos Respublikos steigėjas.
Žmonės miestelyje mandagūs. Net šunys Rukainiuse yra geri, bet silpnų nervų – taip ironiškai skelbia vienų namų lentelė ant vartų. Nereikia jų erzinti, bet tam mes ir neturime laiko – skubame ieškoti dvaro,
http://l24.lt/lt/ekologija-ir-gamta/item/38657-viena-diena-vilniaus-rajone#sigProGalleriaaf2b5f8fea
„Koks dvaras? Nieko apie dvarą nežinome!“ - stebisi vietiniai.
Artėja pietūs, bet neatsisakome savo ketinimų – nuo vasaros kaitros slepiamės seniūnijos pastate. Čia tikrai kažką mums pasakys.
„Nieko ten jau nėra, net griuvėsių neliko“, – patikina mums seniūnijoje. Vadinasi, idėja surasti dvarą žlugo. Bet, pasirodo, vis tiek rasime, ką pamatyti. „Domitės istorija? Šalia Rukainių yra Kryžkelės kaimas, kur pakelės karčemoje buvo suimtas į nelaisvę Simonas Konarskis (lapkričio sukilimo emisaras - red.); šiek tiek toliau, Medininkuose, yra pilis - jūs būsite ja sužavėti“, - užtikrina mus ponios seniūnijoje.
Kryžkelio kaimas
Taigi paklusniai važiuojame į Kryžkelės kaimą, kuris, kaip sužinojome vėliau, buvusių gyventojų manymu laikytas prakeikta vieta. Būtent čia, pakelės karčemoje, Simonas Konarskis ieškojo prieglobsčio, bet 1838 metais buvo suimtas, o po to, 1839 metų vasario 27 –ąją, nušautas Vilniuje. Po šio įvykio žmonės pradėjo vengti karčemos, kuri laikui bėgant bankrutavo ir virto griuvėsiais.
Dabar šis mažas kaimelis su gražiais vaizdais niekuo neprimena niūraus kaimo iš senų pasakojimų. Tiesa, gyventojų beveik nesutikome. Kaip pasakė vienas sutiktas berniukas: „Visi pabėgo prie ežero“ ( temperatūra šią dieną buvo +32 !). Visi prie ežero, o mes - toliau, link sienos. Mums dar liko keliolika kilometrų iki Medininkų. Kodėl iki Medininkų?
Medininkai
Prie pat Lietuvos ir Baltarusijos sienos yra vienas iš "perlų" - Karališki Medininkai - su pilimi, Medininkų tragedijos muziejumi ir dviem kalnais – Aukštuoju ir Juozapine. Šie kalnai ypatingi - jie yra aukščiausi Lietuvos taškai. Visos šias vietas mes aplankėme.
Medininkų pilis
2 kilometrai nuo sienos su Baltarusija yra didžiausia Lietuvos gardinė pilis. Stebina savo didybe ir, nors ne tokia ištaiginga kaip Trakuose, ne mažiau įspūdinga. Medininkų pilis priklauso Trakų istorijos muziejui. Įėjimas į pilį yra mokamas, bet kainos - prieinamos. Mokiniai, studentai ir senjorai į pilį pateks sumokėję 3 litus, kiti - 6 litus. Ekspozicijos muziejuje įsikūrusios rekonstruotame 27 metrų rytų bokšte. Čia įrengtas muziejus, kuriame - keturios parodų ir viena reprezentacinė salė.
Pilies istorija yra labai turtinga ir reikalauja atskiro straipsnių ciklo. Šiandien mūsų tikslas yra ne tiek pilis, kiek miestelis ir jo apylinkės. Reikia pripažinti: pilies išvaizda yra nuostabi, žavesio prideda šalia mūro augantys priešistoriniai medžiai, menantys istorinius įvykius bei miestelio praeitį.
http://l24.lt/lt/ekologija-ir-gamta/item/38657-viena-diena-vilniaus-rajone#sigProGalleriacb53d8e581
Medininkų tragedijos muziejus
Yra Medininkuose ir tragiškas šiuolaikinės Lietuvos istorijos akcentas. 1991m. liepos 31-ąją muitinės poste lietuvių-baltarusių sienos Sovietų specialaus dalinio pareigūnų grupė nušovė septynis tarnybą atliekančius Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnus. Atnaujintame muitinės pareigūnų vagonėlyje yra eksponuojami kasdieniai pareigūnų daiktai, ant vagono grindų palikti užmuštųjų kraujo pėdsakai ... Vagonėlį–muziejų galima apžiūrėti pagal išankstinį susitarimą su muziejaus muitinės ir pasienio perėjimo punkto vadovybe. Mes taip pagerbėme Lietuvos pareigūnus.
http://l24.lt/lt/ekologija-ir-gamta/item/38657-viena-diena-vilniaus-rajone#sigProGalleria7022d1865b
Aukščiausios vietos virš jūros lygio
Viena iš daugybės Medininkų įdomybių yra aukščiausios aukštumos Lietuvoje. Jų aukštis siekia 293,84 ir 292 m virš jūros lygio. 2006 m. gegužės 20-ąją aukščiausia aukštuma buvo pavadinta Aukštuoju. Antroji aukštuma vadinama Juozapine. Kelias į kalvą nėra varginantis – du kilometrai, ir mes jau " aukščiausioje Lietuvos vietoje "! Nuo bokštelio ant kalvos driekiasi kerintys Vilniaus krašto peizažai.
http://l24.lt/lt/ekologija-ir-gamta/item/38657-viena-diena-vilniaus-rajone#sigProGalleriae270adcc47
Papasakojome jums vos apie keletą Vilniaus rajono lankytinų vietų. Įdomių ir vertų dėmesio objektų šiame krašte yra kur kas daugiau. Tiesą sakant, vienos dienos pažinti Vilniaus rajonui - per mažai. Kvapą gniaužiančių kraštovaizdžių, istorijos ir architektūros paminklų, gražios gamtos ir etnografinių kaimų gausa lėmė milžinišką Vilniaus rajono turistinį potencialą.
Neužmirštami vaizdai ir svetingi žmonės, gyvenantys Vilniaus rajone, įkrovė mus teigiama energiją net kelioms savaitėms. Norite ir Jūs tai patirti? Kviečiame į kelionę po Vilniaus rajoną!