Tuo metu didžiuosiuose miestuose nebuvo taip, kad atvejų visai nebūtų, tai buvo pirmosios bangos tęsinys“, – pažymi epidemiologė.
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pabrėžia, kad kovojant su antrąja banga, koronaviruso infekcijos paveiktose savivaldybėse užtikrinamas efektyvus tarnybų bendradrabiavimas.
,,Labiausiai paveiktose savivaldybėse tarnybos tampriai bendradarbiauja. Šiuo metu ypač svarbu laikytis reikalavimų, taip pat užtikrinti visų žmonių saugumą. Policija stebi situaciją ir nors, pavyzdžiui, Raseinių komisariate buvo nemažai susirgimų, šiuo metu pareigūnai etapais grįžta į darbus“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Infekcija plinta laisvalaikio erdvėse
Nors griežto sąvokos apibrėžimo nėra, sako R. Lingienė, epidemiologai bangą įvardija kaip didėjantį sergančių asmenų skaičių, aiškiai matomą piką, o po to – atoslūgį. Infekcijos bangą atpažinti padeda epideminė kreivė – epidemiologai stebi ir ligos progresavimo eigą bėgant laikui.
„Svarbu analizuoti sergamumą ir jį įvertinti pagal tai, kur žmonės užsikrėtė, kokias gyventojų grupes infekcija palietė, ar atvejai – tarpusavyje susiję. Reikšmę bangos stebėjimui turi ir besimptomiai viruso nešiotojai, ir užkrečiamųjų ligų profilaktikos bei kontrolės priemonių įgyvendinimo kokybė, veiksmingumas“, – paaiškina specialistė.
Sveikatos sistema pirmajai bangai pasiruošusi nebuvo, nes iki šiol nei vienos kartos ligoninės nesusidūrė su koronaviruso infekcija. Be to, neturėjome testavimo strategijų, nežinojome, kaip gydyti. Dabar, epidemiologės nuomone, situacija kitokia.
„Sužinojome, kad tam tikrai atvejais yra efektyvūs antivirusiniai vaistai, steroidiniai preparatai, supratome, kad deguonies terapija yra reikalinga daugelyje atvejų. Pirmosios bangos pradžioje buvo problemų su testais, su laboratorijomis – visi puolė pirkti testus ir pradėjome testuoti, pirmiausia, simptominius atvejus. Po to buvo sukurtos testavimo strategijos. Dabar jau supratome, kad jas reikia keisti ir jos keičiamos, testuojame žmones ir profilaktiškai, kad virusas neišplistų ten, kur rizikinga“, – pasakoja specialistė.
Paklausta apie antros bangos požymius, NVSC atstovė pabrėžia, kad pagrindinis jos išskirtinumas yra tai, jog infekcija dažniausiai nustatoma jauniems asmenims. Vasara, teigia ji, buvo netinkamas metas plisti virusui, nes laiką žmonės leido lauke, didelėse erdvėse, laikėsi saugumo.
„Dabar grįžome į darbus, į mokyklas, į biurus. Grįžome į patalpas, kur oras sausesnis, erdvės – mažesnės, yra daug žmonių vienoje vietoje. Be to, esame be galo socialiai aktyvūs. Ypatingai Vilniuje virusas atnešamas iš laisvalaikio veiklos – įvairių šokių pamokų, kontaktinių sporto treniruočių, choro repiticijų. Kitas dalykas – matome, kokie vakarėliai vyksta mieste. Juos galiu pavadinti korona vakarėliais, nes, pavyzdžiui, Vilniuje, po poros vakarėlių bare „Bardakas“, buvo nustatyti penki infekcijos atvejai, o kiek dar atvejų nebuvo nustatytų“, – dėsto R. Lingienė.
Reaguodama į pablogėjusią situaciją ir išaugusį infekcijos atvejų skaičių, Radviliškio rajono savivaldybė įvedė griežčiausius ribojimus. Vienas efektyviausių – draudimas organizuoti renginius.
„Turėjome didelį protrūkį, kuris iš tikrųjų mus pagąsdino, tačiau jau savaitė laiko, kai pasitaiko pavieniai atvejai, o pasveikusių ir sveikstančių, sugrįžtančių į darbą jau yra pakankamai daug. Situacija tikrai yra visiškai normali“, – apibendrina Radviliškio rajono meras Antanas Čepononis. Renginių draudimo panaikinti savivaldybė neplanuoja, nes tai, mero teigimu, nėra svarbiausia sritis, tačiau siūlys į mokyklas grąžinti moksleivius.
„Parengtas visiškai naujas dar vienas sugrįžimo į mokyklas planas. Didžiosiose mokyklose siūlysime daryti rotaciją, kad ateitų pusė mokinių vienomis savaitėmis, kol kiti dirbs nuotoliniu būdu, o kitomis savaitėmis į mokyklas ateis kiti mokiniai. Jeigu būtų užsikrėtimų, siekiame, kad srautai būtų atskirti, nereikėtų uždaryti visų mokyklų. Mažose mokyklose vaikai pradės mokytis normaliai, griežtai atskiriant srautus“, – pabrėžia pašnekovas.
Pasirengta net ir blogiausiai epidemiologinei situacijai
Siekiant suvaldyti koronaviruso plitimo riziką ir tinkamai pasirengti galimam dar vienam viruso protrūkiui ateityje, buvo parengti COVID-19 valdymo strategija ir jos įgyvendinimo priemonių planas, Vyriausybės patvirtintas 2020 m. birželio mėnesį.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) patarėjas Marius Čiurlionis sako, kad situacijai yra visapusiškai pasiruošta, stebimi COVID-19 skirtų lovų užimtumo rodikliai: „Pagal turimus duomenis, lovų skaičius yra pakankamas, net ir tuo atveju, jei epidemiologinė situacija ir toliau blogėtų.“
Kaip svarbią grandį kovoje su koronavirusu, SAM patarėjas išskiria gydymo įstaigų medikus. Anot pašnekovo, medikai, jau susidūrę su pirmąja koronaviruso banga, moka kovoti su infekcija, o ligoninės laikosi griežtų saugos reikalavimų, siekdamos užtikrinti saugias ir kokybiškas paslaugas bei išlaikyti saugią darbo aplinką.
„Įvertinus pirmosios koronaviruso bangos pamokas, taip pat nuolat kaupiamas Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) medicinos atsargų rezervas“, – teigia jis.
Prognozuoti epidemiologinės situacijos M. Čiurlionis nesiima, nes šalies padėtis, pasak jo, labai greitai keičiasi. Vis dėlto pašnekovas pažymi, kad situacija priklauso nuo piliečių, todėl svarbu saugoti ir save, ir kitus.
„Visuomenei būtina suvokti, kad niekada nebebus taip, kaip iki šio koronaviruso. Todėl žengiame į vadinamąją naująją realybę, kai dalis sveikatos apsaugos sistemos yra nuolatinėje parengtyje priimti šia infekcija užsikrėtusius žmones. Tai bus bent jau tol, kol galėsime užtikrinti vakcinaciją“, – kalba SAM patarėjas.
M. Čiurlionis pabrėžia, kad didelę įtaką visuomenės nuotaikoms daro skleidžiama dezinformacija, todėl reikia mąstyti kritiškai ir nepasiduoti emocijoms.
„Jei kyla abejonių dėl viešai skelbiamos informacijos, rekomenduojama ją patikrinti gerai žinomuose valstybės institucijų ar patikimų tarptautinių organizacijų skelbiamuose šaltiniuose, ieškoti specialistų ir tos srities žinovų aiškinimų, niekada nespausti ant įtartinų nuorodų, kuriomis dalinamasi“, – teigia jis.
Darbą sėkmingai perkėlė ir į virtualią erdvę
Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, komentuodamas dabartinę situaciją, pažymi, kad šiuo metu reikalavimai yra švelnesni, kontrolė ne tokia griežta, kokia buvo karantino metu. Vis dėlto, sako pašnekovas, ji išlieka, nes policija stebi, kaip žmonės laikosi saviizoliacijos reikalavimų. „Saviizoliacijos pažeidimai fiksuojami, bet tai nėra labai dideli skaičiai. Svarbu paminėti, kad tai, ką per karantiną išbandėm, pavyzdžiui, virtualų piliečių aptarnavimą, galvojame taikyti ir ateityje. Sukūrėme ir nuotolinį centrą, kuris bus didesnis, jame pranešimai bus gauti nuotoliniu būdu. Šiuo metu nuotoliniu būdu dažniau vyksta ir susirinkimai bei pasitarimai“, – vardija R. Matonis.
Policijos departamento atstovas pabrėžia – dabar situacija kitokia: apsaugos priemonėmis pasirūpinta, reglamentavimas aiškesnis, o nuotolinis darbas vyksta sklandžiai.
„Dabar daug lengviau, kai jau tiek kelio praeita – pradedant nuo apsaugos priemonių, kurių esame įsigiję pusei metų, metams į priekį. Aiškesnis reglamentavimas, teisiniai dalykai, su jais pareigūnai jau yra susipažinę ir prie to įpratę. Įpratę jie ir prie nuotolinio darbo, tam tikrų tarnybos pasikeitimų“, – išskyrė jis.
Vidaus reikalų ministerijos inf.
