Vidaus reikalų ministerija pristatė naują Viešojo saugumo tarnybos (VST) pajėgų valdymo modelį, kuriuo siūloma integruoti tarnybą į Lietuvos policijos sudėtį, išlaikant VST šalies ginkluotųjų pajėgų dalimi. Siūloma suformuoti specializuotą policijos padalinį esamos VST struktūros pagrindu, užtikrinant VST nustatytų uždavinių įgyvendinimo tęstinumą, esamas funkcijas ir identitetą.

Naujos perspėjimo sirenos įsigytos įgyvendinant Valstybės investicijų programos lėšomis finansuojamą investicijų projektą „Perspėjimo sirenomis sistemos įrengimas Baltarusijos (Astravo) atominės elektrinės galimo poveikio zonoje“ bei projektą „Gyventojų perspėjimo apie pavojus sistemos tobulinimas ir plėtra“.

Koronaviruso infekcijos atvejams kasdien sparčiai augant, o židiniams – plečiantis, epidemiologai pripažįsta, kad antroji banga – jau Lietuvoje. Tiesa, nors dar neprasidėjo didžiuosiuose miestuose, regionuose ji jau pastebima. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovės Rolandos Lingienės, labiausiai antroji banga nuo pirmosios skiriasi tuo, kad infekcija dažniausiai nustatoma jauniems asmenims.

Kol Vyriausybė, savivaldybės, gydymo ir kitos įstaigos sprendė, kaip sustabdyti koronaviruso plitimą, ne ką mažiau svarbių sprendimų buvo ieškoma ir švietimo įstaigoms. Pamokų perkėlimas į virtualią erdvę kėlė daug iššūkių, tačiau pavasario praktika parodė, kad lietuvių mokslo skaitmenizavimas – negąsdina. Galvojama, kad net pasibaigus koronaviruso pandemijai ir esant poreikiui, būtų galima ir toliau taikyti nuotolinio mokymosi praktiką – pavyzdžiui, vyraujant šalčiams, karščiams ar gripo epidemijai.

Lietuvos neaplenkusi pandemija sujaukė šalies gyventojų planus: laikinai įvesta sienų kontrolė, ženkliai sumažėjęs skrydžių skaičius ir jūrų uoste įvesti draudimai apribojo piliečių galimybes keliauti. Tiesa, nors vasarą, gerėjant situacijai, sąrašas šalių, iš kurių galima atvykti į Lietuvą, tapo ilgesnis, šiuo metu sparčiai augantis susirgimų skaičius ir didėjantis labiausiai paveiktų valstybių sąrašas, rodo, kad kelionių ateitis ir toliau išlieka neaiški.

Sparčiai blogėjant koronaviruso situacijai šalyje, Vyriausybė ėmėsi papildomų priemonių ir ribojimų, padėsiančių sustabdyti infekcijos plitimą. Atnaujintame Vyriausybės nutarime trumpinamas maitinimo įstaigų darbo laikas, pakeisti paveiktų šalių sąrašo sudarymo principai, nustatytas laisvalaikio, pramogų, renginių, viešojo maitinimo ir kitų vietų lankytojų privalomas registravimas.

Augantys užsikrėtimo koronavirusu skaičiai neramina gyventojus ir kelia klausimus, ar tai jau antroji pandemijos banga, ir, jei taip, ko iš jos tikėtis. Specialistai intensyviai ieško sprendimų, kaip būtų geriausia kontroliuoti situaciją, ir ramina teigdami, kad tam tikros pamokos, palengvinsiančios susidūrimą su antrąją banga, jau išmoktos. Tuo tarpu darbas iš namų, dažnas rankų plovimas bei dezinfekavimas, kaukės dėvėjimas bei kitos praktikos tapo įprastos, kurių epidemiologai ragina ir toliau laikytis.

Kovo viduryje prasidėjus karantinui buvo tik spėliojama, kokios pasekmės Lietuvos laukia dėl sparčiai plintančio ir žmonių gyvybei grėsmę keliančio COVID-19 viruso. Todėl turėjo būti priimti ir neįprasti sprendimai – štai, Vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės skelbimas įvesti šalyje ekstremalią situaciją dar iki pirmojo užsikrėtimo koronavirusu atvejo leido tarnyboms geriau pasiruošti pandemijai. Ir nors blogiausiam scenarijui buvo ruošiamasi gerokai iki viruso atėjimo į Lietuvą, tarnybos sako, kad perorientuoti savo darbus nebuvo paprasta, pamokos išmoktos, o kokių veiksmų imtis, jeigu kartotųsi istorija – žinoma.

Kandidatas į vidaus reikalų ministro (VRM) postą Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Jaroslavas Narkevičius teigia, kad yra pasiruošęs prisiimti atsakomybę, nes, sako jis, turi reikalingą patirtį bei kompetenciją.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė įvykdžiusi struktūrinę pertvarką, leidusią atleisti dešimtadalį darbuotojų, o likusiems tarnautojams pakelti atlyginimus.