Sveikatos apsaugos ministerijos COVID-19 Operacijų štabo vadovas Marius Čiurlionis pastebi, kad Lietuva kasmet patiria didesnes ar mažesnes sezoninio gripo epidemijas, žmonės serga įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, tačiau koronaviruso plitimo mastas buvo kur kas didesnis. Dėl to švietimo įstaigos negalėjo apsiriboti tik atostogų moksleiviams ar studentams skelbimu – reikėjo greitai įvertinti, kaip perkelti mokymosi procesą į virtualią erdvę.
Kad būtų suvaldyta situacija ir sustabdytas viruso plitimas šalyje, Vidaus reikalų ministerija paruošė rekomendacijas, kurių karantino metu privalėjo laikytis visos įstaigos, tarp jų ir švietimo. Rekomendacijose buvo siūloma, kaip organizuoti viešąją komunikaciją ir darbą įstaigose, kurių darbo specifika neleidžia proceso perkelti į virtualią erdvę, bei, kaip teikti neatidėliotinas paslaugas gyventojams.
Aukštosioms mokykloms dėl šių pokyčių itin didelių sunkumų nekilo – kaip aiškina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Bendrojo ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė, jos turi susikūrę savo virtualias mokymosi aplinkas, tad nuotolinis mokymasis yra gana įprasta praktika.
Su didesniais iššūkiais susidūrė tie studentai, kurie pavasario semestre turėjo atlikti privalomas praktikas, tačiau dėl karantino to padaryti negalėjo. „Pavyzdžiui, medicinos studentai negali praktikos atlikti nuotoliniu būdu, nes tai nėra vadyba. Buvo svarstoma, ar leisti studentams, kurie patys išreiškė norą, atlikti praktikas. Kalbėjome ir su Sveikatos apsaugos ministerija, ieškojome įvairių sprendimų“, – sako J. Navickaitė.
Tačiau daugiausia sunkumų kilo bendrojo ugdymo įstaigoms, pastebėjus, kad ne visi moksleiviai turi reikiamus mokymuisi įrankius ir aplinką. „Siekiant suvaldyti viruso plitimą ėmėmės griežtų priemonių, kurios pareikalavo visų institucijų greito darbo persiorientavimo. Supratome, kad reikalaujame daug, ypač iš tų įstaigų, kurioms sunkiau sekėsi perkelti darbą į virtualią erdvę. Mokyklos, mokytojai ir mokinių tėvai susidūrė su bene didžiausiais iššūkiais, tačiau pandemijos įkarštyje ypač svarbu užtikrinti mokinių saugumą,“ – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.
Po kelių savaičių mokymosi virtualiai moksleiviai suprato – tai ne žaidimas
Tik paskelbus karantiną, nuspręsta paankstinti moksleivių pavasario atostogas – pasidarė aišku, kad be tinkamo pasiruošimo nebus įmanoma toliau tęsti mokymosi proceso. Moksleivių atostogos, priešingai nei įprastai, truko dvi savaites, o ne vieną. Per tą laikotarpį buvo aiškinamasi, ko trūksta ir ko reikia mokykloms, reglamentuojami teisės aktai, mat jokių nuostatų, kaip turėtų veikti sistema, esant tokio lygio ekstremaliai situacijai, nebuvo.
Pasak ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento direktorės, pirmąją savaitę vyko intensyvus koordinavimas su savivaldybėmis ir mokyklomis, teikiant siūlymus, kaip ugdymo įstaigos turėtų pereiti prie nuotolinio mokymosi. Antrąją savaitę mokyklos daugiau dėmesio skyrė procesų susistygavimui pačiose mokyklose, nes mokytojai turėjo pasirengti pamokoms, susipažinti su platformomis.
Ministerija ramino pedagogus, kad pirmosiomis savaitėmis nekeltų sau didelių ambicijų ir tikslų – buvo sunku tikėtis, kad viskas vyks sklandžiai ir bus užtikrintas kokybiškas mokymosi procesas. Didžiausi sunkumai kilo dėl to, kad patys moksleiviai neturėjo įrankių, leidžiančių dalyvauti virtualiose pamokose.
„Tėvai pradėjo dirbti nuotoliniu būdu, tad kai kam trūko kompiuterinės įrangos šeimose, kur yra daugiau vaikų, kai kam – fizinių patalpų. Reikėjo laiko įsirengti tinkamas darbo ir mokymosi vietas“, – sako J. Navickaitė.
Pirmąją savaitę apklausus savivaldybes ir mokyklas paaiškėjo, kad apie 35 tūkst. mokinių namuose neturi tinkamo kompiuterio ir interneto ryšio, reikalingo mokymuisi. „Visi supratome, kad ilgalaikėje perspektyvoje reikės užtikrinti vaikams galimybes mokytis nuotoliniu būdu, todėl svarbu buvo optimizuoti procesus ir sutrumpinti procedūras, kad reikalinga nuotoliniam mokymuisi įranga būtų nupirkta kuo greičiau“, – teigia vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė. Buvo žiūrima, kur ir kiek fiziškai galima nupirkti planšetinių kompiuterių. Ilgainiui pirkimai buvo įgyvendinti, o planšetės išdalintos moksleiviams.
Iki tol pačios mokyklos ieškojo sprendimų, kaip moksleivius įtraukti į mokymosi procesą. Kai kuriems moksleiviams buvo dalijami mokyklų kompiuteriai, o tiems, kurie neturėjo interneto ryšio, padėdavo socialiniai darbuotojai, seniūnijų darbuotojai: per juos buvo organizuojamas užduočių perdavimas moksleiviams, kol atsirado planšetės.
Jonavos meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pastebi, kad mokykloms reikėjo užtikrinti saugų planšečių naudojimą. „Aš pamenu, sakiau savo kolektyvui: žiūrėkit, mes dabar gausim krūvas visokių planšečių, gal apdrauskim? Tai sprendėme ir draudimo klausimus, nes, o kas, jei pames, pavogs, jei tėvai, turintys kokių žalingų įpročių sugalvos vaikui skirtą daiktą materializuoti rinkoje. Tai visokių klausimų kildavo.
Bet šioje situacijoje reiktų įžvelgti tam tikro pozityvo. Mes vis kalbėdavome apie skaitmenines mokyklas – perėjimas į technologinį pasaulį įvyko greičiau. Manau, kad ir vaikai, ir pedagogai įgijo įgūdžių bei sugebėjo neblogai prisitaikyti prie visos šios situacijos“, – pastebi M. Sinkevičius.
Tokį pastebėjimą patvirtina ir J. Navickaitė, kuri sako, jog ir daugelis moksleivių tapo sąmoningesni, suprato, kad jie patys yra atsakingi už tai, kiek išmoks pamokų metu. „Kai kurie moksleiviai manė, kad dvi savaites neis į mokyklą ir viskas greitai baigsis. Tačiau po dviejų mokymosi savaičių vaikų galvose įvyko virsmas, kad tai ne pokštas, o nauja realybė, prie kurios reikia prisitaikyti“, – sako ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento direktorė.
Išmoktos pamokos ir patirties pritaikymas naujiems mokslo metams
Karantino metu ŠMSM nuolatos bendravo su ugdymo įstaigomis ir teikė rekomendacijas. Stebėti, kaip vyksta mokymosi procesas, skatintos ir pačios mokyklos. Taip buvo galima pamatyti, kas pasiteisina, o kas – ne. „Mes su mokyklų pavaduotojais, atsakingais už ugdymo procesą, kiekvieną trečiadienį turėdavome vaizdo konferencijas, kuriose dalindavomės ugdymo proceso sprendiniais. Jau pavasario pabaigoje rekomendavome mokykloms per vasarą priimti savo lygio sprendimus dėl vienos platformos mokymuisi ir panašiai“, – sako J. Navickaitė.
Vasarą nemaža dalis mokyklų, siekdamos stiprinti skaitmeninę pedagogų kompetenciją, organizavo jiems mokymus. Nacionalinė švietimo agentūra su partneriais siūlė nemokamus mokymus apie nuotolinį darbą. Tai pat buvo tikslinami teisės aktai, pildomi reguliariomis nuostatomis, jog epidemija ar pandemija gali būti įprastu reiškiniu. Tai reiškia, kad ir dėl gripo epidemijos mokykloje skelbiamas karantinas nereikėtų, jog pamokos nevyksta – būtų pereinama į nuotolinį mokymą. Tai atitinkamai galiotų ir esant dideliems šalčiams ar karščiams.
Prieš naujus mokslo metus buvo priimtas sprendimas mokytis srautais, dėl ko taip pat kilo įvairių klausimų. „Operacijų vadovo sprendime mokyklos buvo įpareigotos reguliuoti mokinių srautus – tam, kad skirtingose klasėse besimokantys mokiniai nesusitiktų koridoriuose.
Tačiau dar pavasarį mokykloms dalinantis savo patirtimis gimdavo naujų idėjų, kaip būtų galima užtikrinti saugumą mokyklose. Pavyzdžiui, Lietuvos vaikų ir jaunimo centras savo mokyklą nuspalvino spalvomis, vaikams padarė judėjimo kryptis. Buvo smagu stebėti, kaip ši praktika nuvilnijo per Lietuvą ir mokyklos tapo spalvotos. Atsirado daugiau pasitikėjimo visiškai ne tradiciniais, savais sprendimais“, – vienu iš gerosios praktikos pavyzdžių dalijasi J. Navickaitė.
Prasidėjus mokslo metams, mokyklose nebuvo išvengta koronaviruso židinių, o mintis, kad jų daugės taip pat neatmetama. „Manau, kad ten, kur yra žmonių susitelkimas, visą laiką yra didesnė grėsmė ligai įsimesti, o socialinis kontaktas – neišvengiamas. Nebus taip, kad visi paaugliai sėdės klasėse, vėliau koridoriuose neišdykaus, dėl to rizika yra pagrįsta. Žinoma, galima guostis, kad švietimo įstaigų pas mus – keli tūkstančiai, todėl kelios dešimtys nėra tokia tragiška situacija. Vis tik, ji neramina. Bet, jei būtų vėl įvestas karantinas, manau, kad galėtume grįžti ir prie nuotolinio darbo, ir mokymosi, ir nieko blogo neatsitiktų“, – sako M. Sinkevičius.
Didžiojoje dalyje Lietuvos mokyklų ir toliau tęsiamas srautinis mokymasis laikantis atitinkamų saugumo reikalavimų. Tuo tarpu aukštosios mokyklos taip pat tęsią mišrų mokymosi būdą.
Vidaus reikalų ministerijos inf.
