Šie­met va­sa­rio 24 d. Me­di­nin­kų pa­sie­nie­čių mo­kyk­lą pa­li­ko ju­bi­lie­ji­nė 30-oji lai­da. Di­plo­mų įtei­ki­mo iš­kil­mės vai­ni­ka­vo pus­an­trų me­tų tru­ku­sius moks­lus 101 jau­nam žmo­gui. Mo­kyk­lą bai­gu­siems jau­nuo­liams dėl dar­bo rū­pin­tis ne­rei­kia - vi­si jie tu­ri ga­ran­tuo­tą tar­ny­bą, to­dėl šis jau­nų pa­sie­nie­čių bū­rys ne­tru­kus stos sau­go­ti Lie­tu­vos vals­ty­bės sie­nos. Dau­giau­sia šios lai­dos auk­lė­ti­nių - 70 tar­naus sie­ną su Bal­ta­ru­si­ja sau­gan­čio­je Vil­niaus rink­ti­nė­je, 21 - Ig­na­li­nos rink­ti­nė­je. Trys jų ko­le­gos ir­gi sau­gos sie­ną su Bal­ta­ru­si­ja bū­da­mi Va­rė­nos rink­ti­nės pa­sie­nie­čiai. Li­ku­sie­ji sep­ty­ni iš jų taps Už­sie­nie­čių re­gist­ra­ci­jos cen­tro na­riais. 

„Šiuo me­tu Lie­tu­vos vi­suo­me­nė­je po­žiū­ris į dar­bą pa­sie­nie­čių tar­ny­bo­je kei­čia­si, bet nie­kas sa­vai­me ne­vyks­ta: ben­dra­dar­biau­ja­me su vie­tos ben­druo­me­nė­mis, mo­kyk­lo­mis. Džiau­giuo­si žiū­rė­da­mas į tuos 101 jau­ną pa­sie­nie­tį ir ti­kiuo­si, kad jų en­tu­ziaz­mas, mo­ty­va­ci­ja, pa­trio­tiz­mas ir po­ten­cia­las bus jų va­do­vų iš­nau­do­ti“, - po­kal­by­je su „Vil­niaus kraš­to sa­vait­raš­čiu“ sa­kė Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos va­das ge­ne­ro­las Re­na­tas Po­žė­la.

Tik­ri pa­trio­tai
Di­plo­mų įtei­ki­mo ce­re­mo­ni­ja šio­je mo­kyk­lo­je yra, ko ge­ro, vie­nin­te­lė, ku­rios me­tu su­si­ren­ka dau­giau ci­vi­lių žmo­nių nei uni­for­muo­tų. Tė­vai, gi­mi­nės ir drau­gai už­pil­dė mo­kyk­los sa­lę no­rė­da­mi bū­ti liu­di­nin­kai to, kaip pri­sieks ir pa­sie­nie­čių di­plo­mus gaus jų ar­ti­mie­ji.

„Pa­si­rin­ko­te la­bai at­sa­kin­gą, o kar­tu ir gal­būt pa­vo­jin­gą dar­bą - tar­nau­ti Lie­tu­vos vals­ty­bei ir sau­go­ti jos sie­nas. Va­di­na­si, gin­si­te ne tik mū­sų ša­lies te­ri­to­ri­ją, bet ir žmo­nes, ku­rie čia gy­ve­na, jų šei­mas ir vai­kus. Dė­ko­ju, kad pa­si­rin­ko­te bū­tent šią pro­fe­si­ją“, - kreip­da­ma­sis į ab­sol­ven­tus kal­bė­jo vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Čes­lo­vas Mul­ma, šil­tai pa­dė­ko­jęs ir sa­lė­je su­si­rin­ku­siems tė­vams už tai, kad iš­auk­lė­jo tik­rus pa­trio­tus. 

Kar­tu su vi­ce­mi­nist­ru moks­lų bai­gi­mo di­plo­mus įtei­kė: Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos va­das ge­ne­ro­las R. Po­žė­la ir Me­di­nin­kų pa­sie­nie­čių mo­kyk­los va­do­vas pul­ki­nin­kas Vy­tau­tas Stro­lia. Va­dai lin­kė­jo jau­ni­mui bū­ti iš­ti­ki­miems prie­sai­kai ir nar­siai at­lai­ky­ti gy­ve­ni­mo iš­šū­kius. Šven­tė­je da­ly­va­vęs Vil­niaus ap­skri­ties po­li­ci­jos ka­pe­lio­nas Auš­vy­das Be­lic­kas pa­ra­gi­no, kad jau­ni­mas gal­vo­tų ne tik apie ma­te­ria­lias ver­ty­bes, bet ir, o tai svar­biau­sia, sau­go­tų sa­vo šir­dy­je dva­si­nes ver­ty­bes. 

„Tar­ny­bo­je taip pat la­bai svar­bu jū­sų vi­dus: jū­sų min­tys, jū­sų jaus­mai, prin­ci­pai, ku­riais jūs gy­ve­na­te. Pa­rei­gū­nu tam­pa­te ne ta­da, kai pa­si­ra­šo­te ko­kį nors do­ku­men­tą, pa­rei­gū­nu ta­po­te iš­ta­ręs prie­sai­kos žo­džius. Kaip įvyk­dy­si­te sa­vo pa­si­ža­dė­ji­mą, pir­ma­sis ver­tin­to­jas bū­si­te jūs pats, o tik to­liau ver­tins jus įvai­rios tar­ny­bos. Bet pir­miau­sia - jūs pats, jū­sų są­ži­nė. Tų ver­ty­bių, ku­rias iš­sa­kė­te prie­sai­ko­je, ku­rias tu­ri­te sa­vo šir­dy­je, ne­ga­liu pa­ro­dy­ti, ne­ga­liu pa­čiu­pi­nė­ti, jas pa­ti­ria­te sa­vo dva­sia. Lin­kiu, kad tik­ro­sios ver­ty­bės, tik­ro­sios do­ry­bės iš­si­skleis­tų ju­my­se“, - lai­min­da­mas pa­sie­nie­čius kal­bė­jo ka­pe­lio­nas.

Ži­no, ko no­ri 
30-oji lai­da - pas­ku­ti­nė, ku­ri mo­kė­si Pa­sie­nie­čių mo­kyk­lo­je 1,5 me­tų. Nuo šiol moks­lai trun­ka vie­nus me­tus. Kaip pa­brė­žė vie­šų­jų ry­šių vyr. spe­cia­lis­tė Dan­gu­tė Ki­vil­šie­nė, svar­biau­sias veiks­nys pri­imant kur­san­tus - jų fi­zi­nis pa­si­ren­gi­mas. Mo­kyk­la ben­dra­dar­biau­ja su pa­na­šio­mis mo­kyk­lo­mis ki­to­se ša­ly­se. Mo­ki­niai tu­ri pro­gą at­lik­ti mo­ky­mus ir prak­ti­kas ne tik pa­sie­nie­čių da­li­niuo­se Lie­tu­vo­je, bet ir ki­to­se ša­ly­se. Šie­met mo­kyk­la įgy­ven­di­no jau ket­vir­tą­jį pro­jek­tą ERASMUS+ - kur­san­tai ga­lė­jo at­lik­ti sta­žuo­tes Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­sie­nio kon­tro­lės punk­tuo­se ki­to­se ša­ly­se. Šių me­tų sau­sį de­šimt 30-osios lai­dos ab­sol­ven­tų, dir­bę su pa­sie­nie­čiais Veng­ri­jo­je ir Suo­mi­jo­je, ga­vo ser­ti­fi­ka­tus, pa­tvir­ti­nan­čius at­lik­tus mo­ky­mus pa­gal ES pro­jek­tą. 

Ce­re­mo­ni­jos me­tu ne­trū­ko šil­tų žo­džių jau­ni­mui, ap­do­va­no­ti ge­riau­sius re­zul­ta­tus pa­sie­kę ar­ba vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je ak­ty­viau­si ab­sol­ven­tai. 

„Šie­met mo­kyk­lą bai­gu­si lai­da - mo­ty­vuo­ti, tei­gia­mai nu­si­sta­tę jau­ni žmo­nės. Pa­ly­gin­da­mas pas­ta­rų­jų ir pir­mų­jų me­tų mū­sų mo­kyk­los mo­ki­nius tu­riu pri­pa­žin­ti, kad da­bar jie mo­ty­vuo­tes­ni ir moks­lui, ir dar­bui. Ži­no, ko at­ei­na į šią mo­kyk­lą, ne­si­gai­li dėl sa­vo spren­di­mo ir no­riai įsi­trau­kia į mo­kyk­los ben­druo­me­nės gy­ve­ni­mą, o vė­liau - į pa­sie­nio tar­ny­bos da­li­nius, kur yra ski­ria­mi“, - „Vil­niaus kraš­to sa­vait­raš­čiui“ sa­kė D. Ki­vil­šie­nė.

Į pa­skai­tas - kaip į šven­tę 

Šven­ti­nes uni­for­mas vil­kin­tys pa­sie­nie­čiai, kaip nie­kad anks­čiau, tą­dien at­ro­dė la­bai iš­di­dūs. Pa­klaus­ti, kas at­ve­dė juos į mo­kyk­lą, sa­kė, kad vi­sų pir­ma uni­for­ma. 

„Iš na­mų iš­si­ne­šiau pa­trio­tiz­mą, at­si­da­vi­mą ir mei­lę Tė­vy­nei. Be to, ma­no tė­tis bu­vo ka­ri­nin­kas, bro­lis taip pat tar­nau­ja, ma­no gy­ve­ni­mo drau­gas - ir­gi. Ap­lin­ka, ku­rio­je au­gau, pa­da­rė le­mia­mą įta­ką spren­di­mui, kur mo­ky­tis bai­gus mo­kyk­lą. Mo­kyk­lo­je vis­ko bu­vo: bu­vo ir sun­ku, ir leng­va, bet ne­si­gai­liu. Jei rink­čiau­si dar kar­tą, pa­si­rink­čiau tą pa­tį - pa­sie­nie­čių mo­kyk­lą. Tik­rai to­liau stu­di­juo­siu, ta­čiau iš pra­džių no­riu pa­dir­bė­ti“, - sa­kė ge­riau­sia lai­dos kur­san­tė Si­gi­ta Vait­ke­vi­čiū­tė. Jos lau­kia dar­bas Va­rė­nos rink­ti­nės Drus­ki­nin­kų už­kar­do­je. 

Su­si­ža­vė­ji­mas uni­for­muo­tų pa­rei­gū­nų dar­bu į pa­sie­nie­čių mo­kyk­lą at­ve­dė ir Edi­tą Drozd, ku­ri, kaip pa­ti pri­si­pa­ži­no, vi­sa­da no­rė­jo vil­kė­ti uni­for­mą. Ir nors iš pra­džių svars­tė apie po­li­ci­ją, ga­liau­siai ry­žo­si dar­bui pa­sie­nie­čių tar­ny­bo­je. Mo­kyk­lą pri­si­mins vi­sų pir­ma kaip vie­tą, ku­rio­je su­ti­ko pui­kius, at­si­da­vu­sius ir kom­pe­ten­tin­gus dės­ty­to­jus. 

„Į už­si­ė­mi­mus ei­da­vo­me kaip į šven­tę, nes dės­ty­to­jai su­ge­bė­da­vo mus itin stip­riai mo­ty­vuo­ti. Ne­si­ti­kė­jau, kad moks­lai ga­li teik­ti tiek daug pa­si­ten­ki­ni­mo. Esu ki­lęs iš Drus­ki­nin­kų. Kiek pri­si­me­nu, ma­ne vi­sa­da su­po pa­rei­gū­nai (ug­nia­ge­siai, po­li­ci­nin­kai, pa­sie­nie­čiai), to­dėl, ko ge­ro, ne­tu­rė­jau ki­to pa­si­rin­ki­mo, kaip tik pa­pil­dy­ti uni­for­muo­tų pa­rei­gū­nų gre­tas“, - šyp­so­da­ma­sis sa­kė ab­sol­ven­tas Ed­vi­nas Dum­bliaus­kas, pa­skir­tas dirb­ti pa­sie­nio kon­tro­lės punk­te ne­to­li Šal­či­nin­kų. 

Di­plo­mų įtei­ki­mo ce­re­mo­ni­jo­je gro­jo Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos Rep­re­zen­ta­ci­nis pu­čia­mų­jų in­stru­men­tų or­kest­ras. Po iš­kil­mių ab­sol­ven­tai ir jų sve­čiai vai­ši­no­si ka­rei­viš­ka ko­še iš mo­kyk­los vir­tu­vės. 

***

„Aš pri­sie­kiu bū­ti iš­ti­ki­mas Lie­tu­vos Res­pub­li­kai, gerb­ti, vyk­dy­ti jos Kon­sti­tu­ci­ją ir įsa­ky­mus, ne­gai­lė­ti jė­gų gin­da­mas žmo­gaus tei­ses ir lais­ves, vi­suo­me­nės ir vals­ty­bės in­te­re­sus, są­ži­nin­gai at­lik­ti man pa­ti­kė­tas pa­rei­gas ir vi­sa­da sau­go­ti ge­rą Vi­daus tar­ny­bos sis­te­mos pa­rei­gū­no var­dą. 

Te­pa­de­da man Die­vas!

Te­re­sa Vo­ro­bej
Vilniaus krašto savaitraštis