Kaip teigia Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vedėjas Kšyštof Januškevič (Krzysztof Januszkiewicz, nuotr.), metų prekybos apyvarta tarp Lenkijos ir Lietuvos viršijo 4 mlrd. eurų.
„Glaudžių prekybos santykių tarp mūsų šalių išvestinė - lenkiškų prekių ženklų žinomumas tarp Lietuvos vartotojų. Tad skyrius nutarė ištirti, kiek jie yra atpažįstami ir užsakė rinkos tyrimo kompanijos RAIT tyrimą“, - reikalo esmę pristatė K. Januškevič.
Kaip sakė, pirmasis toks tyrimas buvo atliktas prieš beveik penkerius metus, tad iškilo poreikis atlikti naująjį, siekiant išaiškinti susidomėjimą lenkiškais produktais, jų prieinamumu ir vartotojų nuomonę apie juos. Kaip tikino Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vadovas, Lietuvos rinka, nors ir nedidelė, Lenkijai itin svarbi, nes lenkų buvimas joje yra didesnis nei, pavyzdžiui, Norvegijoje, Švedijoje ar Kinijoje. „Tai matyti plika akimi, nes ant lietuviškų lentynų yra daug lenkiškų prekių ir jos yra populiarios tarp pirkėjų“, - patenkintas kalbėjo K. Januškevič.
Tyrimų rezultatus per sostinės „Novotel“ viešbutyje vykusią spaudos konferenciją pristatė RAIT vadovė Dovilė Radavičiūtė. Ji autoritetingai pabrėžė, kad apklausa reprezentatyvi, nes buvo atlikta 10-yje rajonų ir teritoriniu požiūriu apėmė faktiškai visą šalį. Tesioginio interviu būdu buvo apklausta 1013 įvairaus amžiaus respondentų, atstovaujančių įvairioms visuomenės grupėms.
RAIT vadovės vertinimu, lenkiški prekių ženklai Lietuvoje yra žinomi ir tai patvirtino spontaniški atsakymai, iš kurių paaiškėjo, kad labiausiai atpažįstamas lenkiškas prekės ženklas Lietuvoje yra „Orlen“. Respondentai taip pat paminėjo tokius prekių ženklus kaip „Kubuś“, „Tymbark“, „Lubella“, LOT ir… „Biedronka“.
Lenkijoje populiarių prekybos centrų žinomumą - tyrimo metu buvo įvardijamas ir „Kaufland“ – lėmė, matyt, gana dažnos ir tarp Lietuvos gyventojų populiarios apsipirkimo išvykos pas kaimyną, kur tiek maisto, tiek pramoninių prekių kainos gerokai mažesnės.
Iš pateikiamų lenkiškų prekių ženklų respondentai dažniausiai paminėdavo tokius kaip: „Kubuś“, „Tymbark“, „Sobieski“, „Orlen“, „Lubella“ ir kitus. Išvardyti prekių ženklai pirmavo ir teigiama emocine prasme, ir pagal vartotojų nuomonę apie juos.
Apskritai, kaip tyrimo rezultatus apibendrino D. Radavičiūtė, lenkiški produktai vertinami kaip pigūs, geros kokybės, prieinami, tačiau ir toliau laikomi nelabai prestižiniais. Panašiai tyrimo dalyviai vertino juos ir per 2012 m. tyrimą.
Žinomos Lenkijos grupės MLEKOVITA produktus atgabenančios ir parduodančios Kauno bendrovės „Prefita“ direktorė Natalija Martinavičienė mano, kad lenkiški pieno produktai Lietuvoje turi geras perspektyvas, nes yra geros kokybės. Be to, jų pasiūla yra kur kas didesnė nei vietos gamintojų.
„Kadaise pieno produktai iš Lenkijos buvo traktuojami gana nepagarbiai. Gajūs buvo mitai, neva jie blogos kokybės, neturi skonio ir t. t. Laikas viską sudėliojo į vietas, ir dabar retai galime išgirsti negatyvią nuomonę apie MLEKOVITA produktus“, - profesionaliai dėstė N. Martinavičienė. Direktorė pabrėžė, esą nors Lietuvos rinka galėtų prilygti vienai Lenkijos vaivadijų, kaimynai partneriai vertina juos rimtai, o bendradarbiavimas plečiasi ir atrodo optimistiškai.
Tyrimo išvestine tapo taip pat vartotojų nuomonė apie Lenkiją kaip šalį. Taigi didžioji dauguma respondentų (71 proc.) įvertino ją teigiamai, 21 proc. - neigiamai, o 3 proc. nepateikė atsakymo. Teigiamai įvertintos ir lenkiškos prekės bei paslaugos (apie 60 proc.), neigiamų atsakymų buvo apie 30 procentų.
Didžioji dauguma respondentų, paprašytų įvertinti lenkiškas prekes, pasakė, kad šios yra pigios, lengvai prieinamos, patikimos, geros kokybės ir subalansuotos jos santykio kainos atžvilgiu. Šį mielą lenkiškų prekių vertinimo vaizdą kiek pritemdo tai, kad apie 30 proc. apklaustųjų laiko jas neprestižinėmis ir šioje srityje tiek gamintojai, tiek Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus darbuotojai turėtų gerokai padirbėti.
***
Pirmasis lenkiškas prekės ženklas atgavus nepriklausomybę buvo užregistruotas 1924 m. balandžio 11 dieną. Skirtas buvo ultramarinui žymėti (melsvas pigmentas - natūralus arba sintetinis - naudojamas dažų, lakų ir emalės gamybai ir daugelio kitų medžiagų dažymui). Etiketėje buvo pavaizduotas gulintis liūtas, o virš jo - dvigalvis erelis, apsuptas medalių. Prekės ženklo savininkė buvo ultramarino fabrikas „Sommer ir Nower“ Pruškuve (Pruszków).
Zygmunt Ždanovič
Vilniaus krašto savaitraštis
