„Socialinis būstas skiriamas vadovaujantis teisės aktuose numatyta tvarka (Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymas – aut.) pagal Vilniaus rajono savivaldybės sudarytą eilėje socialiniam būstui gauti laukiančių asmenų sąrašą. Asmuo gali būti įrašytas į tokį sąrašą, jei neturi nuosavo buto, o jo pajamos arba turimas turtas neviršija nustatytų normų. Šiuo metu aktualios normos vienišiems žmonėms: pajamos 3876 eurai per metus, turtas – 9486 eurai; 2-3 asmenų šeimoms: pajamos – 7752 eurai, turtas – 17 136 eurai; 4 asmenų ir didesnių šeimų pajamos vienam asmeniui negali viršyti 2244 eurų, turtas – 7650 eurų. Dar viena sąlyga – pretenduojantis gauti socialinį būstą privalo būti Vilniaus rajono gyventojas“, – aiškina rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto skyriaus vyr. specialistė Halina Bedžynska.
Anot Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Ekonomikos ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojos Lucijos Lipnickos, būtent teisės aktų nežinojimas dažnai sukelia nereikalingą įtampą tarp gyventojų ir savivaldybės. „Gana dažnai į mus kreipiasi žmonės su pretenzijomis, kad savivaldybė pažeidžia jų teises, nesuteikia jiems priklausančių butų. Deja, jie nežino taisyklių, nesikreipia į mus su klausimais, o iš karto rašo skundus. Kovai dėl neva teisėtos kovos už savo teises įtraukia ir televiziją“, – sako L. Lipnicka.
Ponia Lucija sutinka, kad teisės aktų kalba yra sunki, tačiau, kaip pabrėžia, kalbinis barjeras nėra kliūtis susipažinti su galiojančiais įstatymais. Skyriaus darbuotojai – ir visų pirma H. Bedžynska, kuri jau ne vienus metus dirba šioje srityje – visada noriai konsultuoja ir padeda.
Bendras sąrašas
Iki praėjusių metų buvo 6 sąrašai socialinio būsto nuomai. Pirmasis – jaunų šeimų, kiti – daugiavaikių šeimų, našlaičių, neįgaliųjų, penktasis sąrašas – vadinamasis bendrasis, o šeštasis – socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą. Šiuo metu visi sąrašai sujungti į vieną. Bendrame sąraše būsto laukia 49 daugiavaikės šeimos, 44 sveikatos problemų turintys asmenys, 40 našlaičių, kurie išėję iš globos įstaigų neturi stogo virš galvos.
„Tai – geras ir logiškas sprendimas. Juk skirdami būstą daugiavaikei šeimai visada žiūrime į tai, kad jis būtų pakankamai erdvus. Didelis butas niekada nebus siūlomas mažai šeimai arba vienišam žmogui. Butai yra skiriami vadovaujantis teisės aktais ir galimybėmis. Pernai skyrėme rajono gyventojams 12 butų“, – sako H. Bedžynska. Turint omeny, kad eilėje socialinio būsto nuomai laukia 319 norinčių, tai – nedidelis skaičius. Tačiau, kaip teigia laikraščio pašnekovės, šiuo metu būtent tokios yra Vilniaus rajono galimybės.
Vilniaus rajono tarybos posėdyje patvirtintame savivaldybės būsto fonde – apie 500 butų, iš jų 67 turi socialinio būsto statusą. Dauguma jų jau išnuomoti. Apleisti butai, kurie perėjo savivaldybės nuosavybėn žlugus kolūkiams, dažnai yra avarinės būklės ir nėra tinkami apgyvendinti žmones. Naudoti tinkami butai nestovi tušti. Norėdama patenkinti eilėje laukiančių žmonių poreikius rajono savivaldybė stengiasi gauti ES lėšų socialinių butų statybai.
„Tai bus nauji labai brangūs butai, pastatyti pagal naujausius europietiškus standartus“, – džiaugiasi L. Lipnicka.
Paramos formos
Socialinio būsto nuoma – tai pirma iš trijų paramos būsto laukiantiems žmonėms formų.
Papildoma paramos forma – kompensacija už ne savivaldybės butų nuomą. „Asmenys, kurie išsinuomoja butus oficialiai, t. y. sudaro sutartį dėl nuomos, gali gauti dalinę kompensaciją už nuomą. Nuomos kainos kompensacija vienam asmeniui šiemet sudaro 23,17 euro per mėnesį. Jeigu dėl buto nuomos kreipiasi, pavyzdžiui, trijų asmenų šeima, tai suma dauginama iš trijų. 2016 m. galėtume kompensuoti butų nuomos kainas 157 mūsų rajono gyventojams. Jei žmonės drąsiau registruotų nuomą, nebijotų mokėti mokesčių, tai daug žmonių galėtų pasinaudoto tokia galimybe“, – aiškina L. Lipnicka.
„Trečia paramos forma – lengvatiniai valstybiniai kreditai butams pirkti. Šis sprendimas įvestas visų pirma norint padėti jaunoms šeimoms, daugiavaikėms šeimoms ir našlaičiams, kurie išėję iš globos įstaigų stengiasi įsitvirtinti gyvenime. Našlaičiams ir daugiavaikėms šeimoms, kurios augina tris ir daugiau vaikų, neįgaliesiems per savivaldybę valstybė subsidijuoja 20 proc. kredito, jaunoms šeimoms – 10 proc.“, – detalizuoja H. Bedžynska.
Teisės ir pareigos
Anot L. Lipnickos, socialinio būsto nuomininkai privalo tvarkingai naudotis butu, savo lėšomis daryti einamuosius remontus, reikalui esant taisyti kanalizacijos sistemas ir pan., savo iniciatyva, tačiau suderinę su seniūnijos seniūnais, gali keisti duris ir langus. Dauguma socialinio būsto nuomininkų to nedaro, nors ir už netvarkingumą dar niekas niekada nebuvo išmestas į gatvę.
„Asmenys, kurie naudojasi socialiniu būstu, kasmet iki gegužės 1 dienos privalo patvirtinti savo teisę gyventi savivaldybės jiems išnuomotame bute, pateikdami Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikiamos pajamų ir turto deklaraciją. Jei nurodytos sumos viršija nustatytas normas, asmuo gavo palikimą ar įsigijo nuosavybėn butą, tuomet turi palikti nuomojamą butą“, – sako H. Bedžynska. – Eilėje socialiniam butui gauti laukiantys žmonės irgi privalo laiku pateikti mums dokumentus dėl pajamų ir turto.“
Pagal LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimą, po liepos 1 dienos asmenys, kurie yra apskaitoje „prie savivaldybės“, privalo užsiregistruoti Vilniaus rajone, priešingu atveju bus išbraukti iš sąrašo. Svarbu, kad gyventojai neignoruotų mūsų priminimų“, – tęsia skyriaus vyr. specialistė.
Natūrali prievolė mokėti už nuomą savivaldybei, už komunalines paslaugas – komunalinėms bendrovėms ir t. t. „Mūsų uždavinys – išgauti sutartyse numatytus pinigus už nuomą. Tai – simbolinės sumos, tačiau jeigu žmogus nemoka kelerius metus, susirenka nemenkos sumos. Siunčiame raginimus, o seniūnijos tvirtina skolų išmokėjimo grafikus. Jei nuomininkai piktybiškai vengia mokėti už butą, byla perduodama antstoliui“, – perspėja L. Lipnicka.
Nuomininko pusėje
Nuo 2015 m. sausio 1 d. įstatymai pasikeitė nuomininkų naudai. „Dabar socialinio būsto nuomininkai gali ramiai juose gyventi, net jei ir pajamos viršija nustatytą normą. Nenutraukiame nuomos sutarties, nes keičiasi nuomos skaičiavimo principai. Ji yra šiek tiek didesnė“, – pabrėžia H. Bedžynska.
Tuo atveju, jei nuomininko pajamos viršija normą 20 proc., jis privalo parašyti prašymą dėl buto statuso pakeitimo. Toks sprendimas yra palankesnis žmonėms, nes savivaldybės butuose gali gyventi neribotą laiką, neturi slėpti ir pajamų.
Pernai į rajono savivaldybę kreipėsi aštuoni gyventojai prašydami pakeisti socialinio būsto statusą į savivaldybės. Po penkerių metų gyvenamą savivaldybės butą galima išpirkti pagal rinkos kainą. Sprendimą šiuo klausimu priima Taryba.
Daugiausiai tiek socialinių, tiek savivaldybės butų yra abiejose Nemenčinės seniūnijose, Paberžėje, Nemėžyje, Pagiriuose ir Maišiagaloje.
Irena Mikulevič
Vilniaus krašto savaitraštis
