Į susitikimą su mokyklos bendruomene atvyko Trakų rajono meras Andrius Šatevičius, Trakų rajono mero pavaduotojas Jonas Kietavičius, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorė Jolanta Abucevičienė, direktoriaus pavaduotoja Agata Mankeliūnienė ir mero patarėja Evelina Kislych-Šochienė. Susitikime taip pat dalyvavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai atstovaujantys Trakų rajono savivaldybės tarybos nariai Marija Puč, Teresa Solovjova ir Tadeuš Tučkovski, kartu Lietuvos lenkų sąjungos Trakų rajono skyriaus pirmininkas, Lietuvos Respublikos Seimo nario patarėjas Jaroslav Narkevič.

Susitikimą su Senuosiuose Trakuose veikiančios lenkų mokyklos bendruomene inicijavo rajono savivaldybė, o pagrindinis aukštų svečių apsilankymo tikslas švietimo įstaigoje, kuri jau daugiau nei 100 metų šioje Trakų rajono gyvenvietėje moko vaikus ir jaunimą gimtąja lenkų kalba, – aptarti jos viziją naujų Vyriausybės sprendimų kontekste.

Kokybė ir įvairumas – atvira programa

2021 metų gruodžio 22 dieną Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1000 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 metų birželio 29 d. nutarimo Nr. 768 „Dėl mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“, kurio tikslas – reorganizuoti mokyklų tinklą. Jau nuo kitų mokslo metų visose šalies mokyklose turėsiantys įvykti pokyčiai, susiję su startuojančiu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos parengta „Tūkstantmečio mokyklų“ programa.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programos tikslas – iki 2030 metų nuosekliai atnaujinti visas Lietuvos mokyklas, kad jos taptų atviros vaikų įvairovei ir jų poreikiams, kad visi vaikai turėtų vienodas sąlygas mokytis. Programa siekiama minimalizuoti disproporcijas mokinių pasiekimuose ir kiekvienoje savivaldybėje sukurti kokybiškas sąlygas mokyti (s)“, – savo programą pristato ministerija.

Informacija apie minėtą nutarimą Trakų rajono lenkų mokyklas pasiekė jau paskutinėmis praėjusių metų dienomis mero potvarkiu dėl specialios komisijos sukūrimo, ir ši nedelsdama ėmėsi nutarimą gyvendinti.

Dvi tos pačios mokyklos vizijos

Kaip informavo Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir pradinių klasių mokytoja Elvyra Lavrukaitienė, jau sausį švietimo įstaigos administracija turėjo pateikti savivaldybei mokyklos viziją 2022-2026 metams.

„Pristatėme mūsų viziją po mokyklos Tarybos posėdžio, kuriame priėmėme sprendimą, jog mūsų mokykla turi išsaugoti savo dabartinį statusą, t. y. likti tautinių mažumų pagrindine mokykla, vykdančia ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas“, – pabrėžė direktoriaus pavaduotoja.

Mero A. Šatevičiaus pristatyta ir pakaitomis vicemero ir administracijos direktorės giriama Senųjų Trakų lenkų mokyklos vizija iš savivaldybės perspektyvos atrodo taip: nuo naujų mokslo metų 9-10 klasės bus perkeltos į Trakų gimnaziją ir Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla taps Trakų gimnazijos skyriumi. Kitas rajono valdžios siūlytas variantas – prijungti Senųjų Trakų lenkų pagrindinę mokyklą prie toje pačioje gyvenvietėje veikiančios Kęstučio pagrindinės mokyklos. Tačiau, kaip didžiadvasiškai pabrėžė pats meras, „šis pirmas variantus būtų, ko gero, priimtinesnis“...

Savivaldybės valdininkų nuomone, mokyklos reorganizacija leis užtikrinti aukštą mokymo kokybę, o visų pirma – sutaupyti pinigų ir pritraukti investicinių lėšų švietimo plėtrai rajone. „Žiūrime į bendrus skaičius ir ieškome optimaliausio varianto“, – pareiškė A. Šatevičius.

„Tūkstantmečio mokyklų“ programos biudžetas – 210 mln. eurų, o Trakų rajono savivaldybė tikisi iš jo gauti 2,5 mln. eurų. Konkreti parama savivaldybei priklausytų nuo jos pažangos plano vertės ir mokinių skaičiaus savivaldybėje. 

Anot Jaroslavo Narkevičiaus, didžiausia suma, kurios galėtų tikėtis Trakų valdininkai, sieks apie 400 tūkst. eurų. Taigi tai būtų pernelyg maža suma, kad dėl jos būtų daromos tokios aukos!

Žongliravimas argumentais

Mokyklos bendruomenės atstovai pastebi, kad ministerijos planai tampa gera priedanga valdančiai Trakų rajono savivaldybės liberalų-konservatorių daugumai susidoroti su lenkų švietimu rajone ir sumenkinti gerai funkcionuojančios vietos lenkų bendruomenės vaidmenį. Nuogąstauja, kad savivaldybės siūlymai gali palaipsniui atvesti prie mokyklos likvidavimo, o tolesnėje perspektyvoje – net prie asimiliacijos.

Pagal liberalų-konservatorių Vyriausybės gruodį priimtą nutarimą, kuriuo savo siūlymus grindžia savivaldybės valdžia, nuo šių metų rugsėjo 1 dienos pradinės mokyklos, progimnazijos ar pagrindinės mokyklos, kuriose pagal ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo programas mokosi mažiau nei 60 mokinių, turės būti reorganizuotos arba likviduotos, išskyrus specialiąsias mokyklas ir specialiojo ugdymo centrus.

Kituose nutarimo punktuose, be kita ko, skelbiama, kad nuo 2022-2023 mokslo metų nebus jungiamos 5-8 bendrosios klasės, taip pat nebus jungiamos 9-10 klasės (I-II gimnazijos klasės), o jungtinėse 1-4 klasėse ir 5-10 klasėse turi būti ne mažiau 8 mokinių, III-IV gimnazijos klasėse – ne mažiau 12 mokinių.

Bendrosiose bendrojo ugdymo mokyklose, kuriose mokoma tautinės mažumos kalba, ir mokyklose lietuvių mokomąja kalba, jei jos yra Vilniaus, Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybės teritorijose, 5-10 (I-II gimnazijos) klasės gali būti mažesnės.   

Anot svečių iš svivaldybės, Trakų rajonas neturi jokio išskirtinio statuso, todėl mokyklos turi būti reorganizuotos kaip ir visoje šalyje.

„Savivaldybės valdžia, norėdama įsiteikti centrinei valdžiai, painiojasi argumentuose, kurie ne tik kad yra nesolidūs, bet ir melagingi. Šiandien tėvai galėjo įsitikinti, kad mėginama manipuliuoti argumentais, kad neva priversta žengti tokį žingsnį. Mes su tuo absoliučiai nesutinkame, nes išimtys dėl mokyklų tinklo kūrimo liečia visas tautinių mažumų mokyklas, tarp jų – Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio mokyklą ir Paluknio Liongino Komolovskio gimnaziją, kurią irgi nori reorganizuoti“, – po susitikimo aiškino J. Narkevič.

 „Nėra jokio formalaus pagrindo reorganizuoti mūsų mokyklą. Šiuo metu turime 80 mokinių. Nuo ateinančių mokslo metų, kai prisijungs 11 pirmokų ir 9 vaikai iš parengiamosios klasės, turėsime 85 mokinius. Turime net dabartinių dvimečių mažylių tėvų prašymų rezervuoti jų vaikams vietas mūsų mokykloje, todėl nesuprantu savivaldybės valdžios veiksmų“, – nustebimo pokalbyje su žurnalistais neslėpė Elvyra Lavrukaitienė.  

Pasipiktinimas ir sumišimas  

Istorinės Senųjų Trakų mokyklos bendruomenė nesutinka su savivaldybės siūlymais ir savo dėmesį sutelkia į kitas vertybes, kurias privalo užtikrinti švietimo įstaiga, kuri kartu yra gimtosios tradicijos, kultūros ir tautinės tapatybės formavimo šaltinis.

„Reorganizacija – tai mūsų vaikams didžiulis stresas! Čia mokosi ir yra auklėjami kaip vienoje šeimoje. Kodėl niekas negalvoja apie vaikus?.. Tik pinigus skaičiuoja, niekas daugiau jiems nerūpi! Menami milijonai jiems tik galvoje...“, – replikavo viena motina per susitikimą su valdžios atstovais. „Mums, tėvams, mokymo kokybė – tai visų pirma mūsų vaikų gėris, galimybė mokytis gimtąja kalba, saugi aplinka mūsų vaikų emociniam ir fiziniam vystymui, puikių jų mokymosi pasiekimų garantas, kurie taps pagrindu siekiant aukštojo mokslo. Tai yra pagrindinės vertybės, kurios lėmė, kad pasirinkome šią būtent mokyklą. Norime, kad mūsų vaikai tęstų mokymąsi joje ir baigtų be jokių pokyčių“, – tėvų poziciją išdėstė ketvirtoko mama Agnieška Rynkevič. „Savivaldybės siūlymai nepriimtini. Įdomu, kad salėje priešais susirinkusius tėvus atsisėdo jaunos valdininkės, motinos, jaunas tėvas meras... Jei jų paklaustume, ar jiems yra skirtumas, kokioje klasėje mokosi jų vaikas: kur mokosi 10 ar kur 30 mokinių?... Mano vyresnei dukrai baigus pagrindinę mokyklą buvo kur kas lengviau tęsti mokslus Trakų gimnazijoje. Visų pirma, turėjo puikų pagrindą, o antra – galėjo sau ten truputį atsipalaiduoti. Senųjų Trakų mokykloje klasės nedidelės, todėl kiekvienas mokinys yra pastebėtas, mokytojo klausiamas, tad turi pasiruošti pamokai. Čia nėra laiko atsipalaiduoti. Ir popamokinėje veikloje čia dalyvauja visi mokiniai, o ne tik patys aktyviausi. Čia niekas nestovi pakraštyje“, – pokalbyje su „Vilniaus krašto savaitraščiu“ kalbėjo buvusios ir dabartinės Senųjų Trakų mokyklos tėtis Tadeuš Baranovski.

Savivaldybės planai – prieš mokyklą

Lenkų kalbos mokytoja Irena Orlova neslepia, kad susidariusi situacija kelia daug nerimo ir kainuoja nemažai nervų. Daugelį metų mokyklos vadovybė kartu su direktoriumi Romualdu Gžybovskiu, mokytojai su tėvais žingsnis po žingsnio kūrė šią mokyklą kaip vieną darnią šeimą. Didele dalimi Lenkijos paramos dėka mokykla galėjo išsiplėsti, būti puikiai aprūpinta. Yra jauki, saugi, prižiūrėta. Gali pasigirti puikiais ne tik sporto rezultatais, kuriais garsėja visoje šalyje ir už jos ribų, bet visų pirma – gera mokymo kokybe. Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla yra tarp geriausių Lietuvos pagrindinių mokyklų. Tai ne kartą patvirtindavo žurnalo „Reitingai“ skelbiami šalies mokyklų reitingai ir kasmet Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugijos „Macierz Szkolna“ organizuojami geriausių mokyklų ir geriausių mokytojų konkursai.

„Man labai liūdna dėl savivaldybės planų, nes šioje mokykloje mokėsi visa mano šeima. Baigusi pagrindinę mokyklą tęsiau mokslu kitoje mokykloje, tačiau niekur kitur man nebuvo taip gera, kaip čia. Mūsų mokykloje ugdymas aukšto lygio, čia tvyro puiki šeimyninė atmosfera. Šios mokyklos dėka turiu daug laimėjimų sporto srityje, galėjau vystyti savo muzikinius gabumus. Šiandien Vilniaus universitete Medicinos fakultete studijuoju slaugos mokslus valstybės finansuojamoje vietoje. Esu tikra, kad nemenkos įtakos tam turėjo tai, kad mano gimtoji mokykla suteikė man gerus pagrindus“, – pasidalijo refleksijomis Evelina Grynevič.

„Gaila, kad neužteko laiko, o taip norėjau paklausti savivaldybės atstovų, kaip ketina užtikrinti ugdymo kokybę, atplėšdami nuo Senųjų Trakų mokyklos dvi klases“, – klausia Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentė Kamila Edita Fominova.

Dvi valandas trukusi emocinga diskusija neatnešė sprendimo ir kiekviena pusių paliko salę likusi prie savo nuomonės, tačiau meras turėjo progą išgirsti nuomones apie galimus pokyčius, kaip to ir tikėjosi. Kitas dalykas, ar tos nuomonės jį ir jo bendražygius įtikino.

Mokyklos administracija, kurią remia visa mokyklos bendruomenė ir Lietuvos lenkų švietimą ginantys politikai, neketina sudėti ginklų ir kovos iki galo. Jei jų teisėti lūkesčiai bus ignoruojami, organizuos mokyklos gynimo tėvų komitetus ir streikus.

Senųjų Trakų lenkų mokyklos sprendimas spręsis Trakų rajono savivaldybės posėdyje. Artimiausiu metu panaši diskusija vyks ir Paluknio Liongino Komolovskio gimnazijoje.

Irena Mikulevič
Vilniaus krašto savaitraštis