„Vis dar nenuspręsta, kaip bus mokoma lietuvių kalbos. Švietimo politikų nuomone, Vilniaus krašto lenkiškose mokyklose ji turi tapti labiau gimtąja nei valstybine kalba. Lietuvos lenkų bendruomenės prašymai parengti ir įdiegti tinkamą lietuvių kalbos mokymo programą tautinių mažumų mokykloms, paruošti atitinkamus vadovėlius ir didaktikos priemones bei organizuoti mokymus mokytojams lieka neišgirsti. Nesiimama jokių veiksmų, kurie galėtų užtikrinti vadovėlių bei mokomosios medžiagos gimtąja kalba naudojimą mokyklose, kuriose ugdymo procesas vyksta lenkų kalba. Prieš 15-20 metų išleisti vadovėliai yra fiziškai susidėvėję ir morališkai pasenę, todėl negali būti naudojami kokybiškam ugdymo procesui užtikrinti. Lenkų mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta pradinių klasių mokytojų ir auklėtojų, socialinių pedagogų bei logopedų, kurie galėtų mokyti ir konsultuoti gimtąja kalba“, – rašo rezoliucijos autoriai.
„Pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo prieš tautinių mažumų mokyklas rengiamos kampanijos, kurioms uoliai vadovauja valdančiajai koalicijai atstovaujantis Vilniaus vicemeras, o įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siūlydama keisti tautinių mažumų mokyklų modelį. Prieš keliolika metų it buldozeriu perkonstravus jau išbandytą ir pasiteisinusį lenkų mokyklos modelį (60 000 asmenų pasirašė prieš Švietimo įstatymo pataisą, kuri, nepaisant to, buvo priimta ir įsigaliojo 2011 m. kovo 17 dieną, suvienodindama, be kita ko, lietuvių kalbos brandos egzaminą lietuvių ir tautinių mažumų mokyklose). Šių metų vasario vidury švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pristatė visuomenei aibę siūlomų ugdymo sistemų pakeitimų, kurie peršami tautinių mažumų mokykloms. Ministerijos vadovo vizija – mokslo srityje taikomų destrukcinių veiksmų kontekste – atrodo netvari. Vienas iš ministro siūlomų „išradimų“ – geografijos ir istorijos pamokos lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose, kitas – atimti iš gimnazistų galimybę pažinti gimtąją literatūrą, kultūrą ir t.t.“, – skaitome dokumente.
„Lietuvos Respublikos ratifikuotuose tarptautiniuose dokumentuose – Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje bei Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartyje – numatyta tautinių mažumų teisė mokytis gimtąja kalba, taip pat nurodyta, kad nauji teisės aktai neturi pabloginti įgytų tautinių mažumų teisių“, – pažymi rezoliucijos autoriai.
„Lietuvos lenkų bendruomenė protestuoja prieš nevykusį eksperimentavimą su jaunimu ir ryžtingai taria „ne“ mokymosi gimtąja kalba naikinimui ir asimiliacijai!“, – skaitome rezoliucijoje.
Protesto akcijos organizatoriai „smerkia Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos veiksmus dėl siūlomų tautinių mažumų ugdymo sistemos pakeitimų“ ir prašo Lietuvos Respublikos Prezidento „priminti švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kad privalu laikytis ratifikuotų tarptautinių dokumentų nuostatų ir gerbti žmogaus teises, kurios laikomos vienu pagrindinių Europos Sąjungos veiklos principų“.
Žemiau pateikiame visą rezoliucijos tekstą:
LIETUVOS TAUTINIŲ MAŽUMŲ MOKYKLŲ TRADICINIO
MODELIO APGINTI MITINGO ORGANIZUOTO LIETUVOS LENKŲ SĄJUNGOS
REZOLIUCIJA
Vilnius, 2024 m. kovo 23 d.
Jau daug metų Lietuvoje bandoma naikinti tautinių mažumų švietimą, prisidengiantis nuolat diegiamomis, niekuo nepagristomis ir jokių apčiuopiamų rezultatų neduodančiomis švietimo reformomis. Konservatorių ir liberalų valdžia nuosekliai siekia sumenkinti gimtosios kalbos statusą mokyklose lenkų mokomąja kalba.
Vis dar nenuspręsta, kaip bus mokoma lietuvių kalbos. Švietimo politikų nuomone, Vilniaus krašto lenkiškose mokyklose ji turi tapti labiau gimtąja nei valstybine kalba. Lietuvos lenkų bendruomenės prašymai parengti ir įdiegti tinkamą lietuvių kalbos mokymo programą tautinių mažumų mokykloms, paruošti atitinkamus vadovėlius ir didaktikos priemones bei organizuoti mokymus mokytojams lieka neišgirsti. Nesiimama jokių veiksmų, kurie galėtų užtikrinti vadovėlių bei mokomosios medžiagos gimtąja kalba naudojimą mokyklose, kuriose ugdymo procesas vyksta lenkų kalba. Prieš 15-20 metų išleisti vadovėliai yra fiziškai susidėvėję ir morališkai pasenę, todėl negali būti naudojami kokybiškam ugdymo procesui užtikrinti. Lenkų mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūksta pradinių klasių mokytojų ir auklėtojų, socialinių pedagogų bei logopedų, kurie galėtų mokyti ir konsultuoti gimtąja kalba.
Pastaraisiais mėnesiais suintensyvėjo prieš tautinių mažumų mokyklas rengiamos kampanijos, kurioms uoliai vadovauja valdančiajai koalicijai atstovaujantis Vilniaus vicemeras, o įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, siūlydama keisti tautinių mažumų mokyklų modelį. Prieš keliolika metų it buldozeriu perkonstravus jau išbandytą ir pasiteisinusį lenkų mokyklos modelį (60 000 asmenų pasirašė prieš Švietimo įstatymo pataisą, kuri, nepaisant to, buvo priimta ir įsigaliojo 2011 m. kovo 17 dieną, suvienodindama, be kita ko, lietuvių kalbos brandos egzaminą lietuvių ir tautinių mažumų mokyklose). Šių metų vasario vidury švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pristatė visuomenei aibę siūlomų ugdymo sistemų pakeitimų, kurie peršami tautinių mažumų mokykloms. Ministerijos vadovo vizija – mokslo srityje taikomų destrukcinių veiksmų kontekste – atrodo netvari. Vienas iš ministro siūlomų „išradimų“ – geografijos ir istorijos pamokos lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose, kitas – atimti iš gimnazistų galimybę pažinti gimtąją literatūrą, kultūrą ir t.t.
Lietuvos Respublikos ratifikuotuose tarptautiniuose dokumentuose – Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje bei Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutartyje – numatyta tautinių mažumų teisė mokytis gimtąja kalba, taip pat nurodyta, kad nauji teisės aktai neturi pabloginti įgytų tautinių mažumų teisių.
Lietuvos lenkų bendruomenė protestuoja prieš nevykusį eksperimentavimą su jaunimu ir ryžtingai taria „ne“ mokymosi gimtąja kalba naikinimui ir asimiliacijai!
Smerkiame Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos veiksmus dėl siūlomų tautinių mažumų ugdymo sistemos pakeitimų.
Prašome Lietuvos Respublikos Prezidento priminti švietimo, mokslo ir sporto ministrui, kad privalu laikytis ratifikuotų tarptautinių dokumentų nuostatų ir gerbti žmogaus teises, kurios laikomos vienu pagrindinių Europos Sąjungos veiklos principų.
Reikalaujame:
1) atsisakyti keisti tautinių mažumų mokyklų modelį, išsaugoti tradicinį mokyklos modelį, kur ugdymas ir visų dalykų mokymas vyksta lenkų kalba išskyrus lietuvių kalbą;
2) parengti atitinkamas ugdymo programas, paruošti vadovėlius, organizuoti mokymus mokytojams bei dalinti klases į tris (vietoje dabartinių dviejų) lygiagrečias lietuvių kalbos mokymo grupes;
3) nutraukti ŠMSM naujus veiksmus nukreiptus prieš lenkų kalbos egzaminą, keisti ministro įsakymą ir užtikrinti vienodas pasirengimo galimybes valstybiniam gimtosios lenkų kalbos egzaminui kaip ir mokyklose lietuvių dėstoma kalba. Leisti laikyti dviejų lygių lenkų valstybinį gimtosios kalbos brandos egzaminą;
4) atsistatydinti Vilniaus miesto vicemerą Arūną Šilerį už jo vykdomus neteisėtus veiksmus, o taip pat rusų, baltarusių, lenkų tautybės Lietuvos piliečių gąsdinimą, šantažą, mokyklų direktorių mobingą bei švietimo bendruomenėse keliamą įtampą;
5) suteikti pradinių klasių mokytojams, ikimokyklinio ugdymo įstaigų auklėtojams, socialiniams pedagogams ir logopedams galimybę mokytis gimtąja kalba;
6) atsisakyti suvienodinimo ir grįžti prie galiojančių iki 2013 m. lietuvių kalbos valstybinio brandos egzamino tautinių mažumų mokyklose;
7) padidinti tautinių mažumų mokyklų finansavimą 25 proc.;
