Beveik trys tūkstančiai žmonių – mokyklose besimokantis jaunimas, mokinių tėvai, mokytojai, Lietuvos lenkų ir kitų tautinių mažumų organizacijų atstovai bei tie, kurie neabejingi tautinių mažumų mokyklų švietimui, – žygiavo Vilniaus gatvėmis nuo Nepriklausomybės aikštės prie Lietuvos Respublikos Seimo iki Daukanto aikštės šalia Prezidentūros rūmų, kur vyko mitingas. Eisenos dalyviai trumpam sustojo prie Vyriausybės rūmų, kad išreikštų savo protestą. Protestas prieš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos svarstomas permainas tautinių mažumų mokyklose, taip pat dėl prieštaringai vertinamo Vilniaus vicemero veiksmų, nukreiptų į mokyklas, kuriose dėstoma nelietuvių kalba.

„Apginsime tautinių mažumų švietimą Lietuvoje“, „Ne – mokytojų gąsdinimui ir mobingui“, „Šalin rankas nuo lenkiško švietimo“. „Ne – išpuoliams prieš tautinių mažumų mokyklas“, „Gimtoji kalba – kokybiškų žinių garantas“ – tokius užrašus buvo galima perskaityti ant protesto akcijos dalyvių plakatų. Eisenos metu plėvėsavo Lietuvos, Lenkijos, Europos Sąjungos ir Vilniaus krašto vėliavos.

Negalime tylėti

„Šiandien gausiai renkamės Daukanto aikštėje priešais Lietuvos Respublikos Prezidento rūmus, kadangi negalime tylėti, negalime susitaikyti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Vyriausybės veiksmais, dėl kurių kyla tautinių mažumų švietimo naikinimo ir likvidavimo grėsmė“, – pradėdama mitingą sakė Agnieszka Rynkiewicz, Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinės mokyklos tėvų komiteto atstovė, kuri jau dvejus metus kartu su kitais tėvais kovoja už tai, kad Trakų krašte išsaugotų lenkiškas mokyklas, kurioms gresia uždarymas – Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinei mokyklai ir Paluknio Longino Komolovskio gimnazijai.

O dabar, kaip pabrėžė ji, prasidėjo dar vienas puolimas prieš tautinių mažumų mokyklas. Dar šių metų pradžioje ministras užsiminė apie laipsnišką rusiškų mokyklų uždarymą.

„Žinant švietimo ministerijoje juntamas nacionalistines apraiškas, galima tikėtis, kad kitas puolimas bus nukreiptas į lenkiškas mokyklas“, – sakė Agnieszka Rynkiewicz ir pažymėjo, kad to įrodymas yra vasario pradžioje švietimo ministro paviešintas siūlymas lenkiškose ir rusiškose mokyklose, be kita ko, dėstyti tris dalykus lietuvių kalba.

Pasaulio lenkų solidarumas

Mitinge nuskambėjo pasaulio lenkų palaikymo žodžiai, adresuoti Lietuvos lenkams. Protesto akcijos organizatoriams savo palaikymą išreiškė Amerikos lenkų kongresas, Australijos lenkų bendruomenės Aukščiausioji taryba, Lenkų kultūros ir švietimo asociacija Bulgarijoje, Lenkų organizacijų konvencija Vokietijoje, Pasaulio lenkų taryba, Lenkų bendruomenių Europoje sąjunga ir kt.

Jaroslav Narkevič, Pasaulio lenkų tarybos pirmininkas, atsakė į kritiškas pastabas, kad mitingo dalyviai susirinko ne savo noru, o buvo „suvaryti, suvežti, įbauginti“. „Atėjome čia vedami pareigos jausmo“, – sakė Narkevič. Nes, kaip pabrėžė jis, „savo tėvų žemėje kartu su broliais rusais, baltarusiais, totoriais ir kitų tautybių žmonėmis galime ir turime teisę kalbėtis ir mokyti vaikus savo gimtąja kalba bei būti mūsų šalies visaverčiais piliečiais“.

„Mes neprašome, nes kiek galima prašyti? Mes reikalaujame! Reikalaujame pagarbos kaip lygiaverčiai Lietuvos valstybės piliečiai. Reikalaujame gerbti mūsų, kaip lygiaverčių Europos Sąjungos piliečių, teises į švietimą, kalbą, kultūrą ir rinkimus“, – sakė jis. – Mes neatsisakysime savo teisių, padėk mums, Dieve!

Palaikymo prašymas

Organizatorių vardu į demonstracijos dalyvius kreipėsi Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas Waldemar Tomaszewski. „Kas nors gali paklausti, kodėl mes organizuojame šį mitingą prie Prezidentūros? Prezidentas palankus tautinėms mažumoms (...) Bet mes norime prašyti, kad jis mus dar labiau palaikytų“, – sakė Tomaszewski, atkreipdamas dėmesį į nepalankius Vyriausybės ir kai kurių savivaldybių veiksmus tautinių mažumų ugdymui.

Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuva Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją pasirašė ir ratifikavo prieš 24 metus – 2000 metais –  ši, be kita ko, garantuoja tradicinėms tautinėms mažumoms Europoje teisę į savo mokyklas, tačiau iki šiol Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija nevykdo iš šios Konvencijos kylančių įsipareigojimų.

„Norime išsaugoti tautinių mažumų mokyklas, kurios čia buvo šimtmečius per visą nepriklausomybės laikotarpį. Nieko išskirtinio nereikalaujame“, –  kalbėjo Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas. Jis pabrėžė, kad tiek Lietuvos, tiek tarptautinė teisė garantuoja tautinių mažumų vaikams mokymąsi gimtąja kalba. Todėl valdžia negali šios teisės apriboti, juo labiau atimti.

Kalbėdamas apie valdžios ketinimus apriboti mokymą tautinių mažumų kalbomis ir šokiruojančius Vilniaus vicemero veiksmus tautinių mažumų mokyklų atžvilgiu, jis pabrėžė, kad „nebus mūsų sutikimo“. „Tikiuosi, kad Prezidentas mus išgirs ir netoleruos situacijos, kur mes panašūs ne į europinę šalį, bet atsiprašau, į bananų respubliką““, – sakė Tomaševskis.

Kodėl lenkai gina rusiškas mokyklas?

Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas padėkojo mitingo dalyviams, kurių buvo apie tris tūkstančius, už gausų dalyvavimą. Jis padėkojo visoms Vilniaus krašto mokyklų bendruomenėms, taip pat demonstracijoje dalyvavusiems baltarusiškų ir rusų mokyklų atstovams, tarp jų – ir iš Klaipėdos.

Tomaszewski taip pat minėjo, kad Lietuvos žurnalistai jo dažnai klausia, kodėl lenkai gina rusiškas mokyklas? „Lenkai visada gynė laisvę, teisingumą ir silpnesniuosius, o šiandien būtent rusai puolami nepagrįstai. Nes tai mūsų Lietuvos valstybės piliečiai. Niekas neturi teisės jų diskriminuoti. Mes taip pat gerai suprantame, esame vienoje valtyje. Šiandien (puolamos – red. ) rusiškos mokyklos, o rytoj ateis laikas lenkiškoms mokykloms. Taigi šiandien taip pat giname ir patys save“, – paaiškino Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas.

Tik kartu esame stiprūs

Waldemar Tomaszewski dar kartą padėkojo dalyviams už atvykimą. „Nuoširdžiai tikiuosi, kad tai paskutinis mitingas, bet jei niekas nepasikeis, vėl prašysime jūsų palaikymo ir vėl rinksimės“, – sakė jis.

Mitingo pabaigoje buvo perskaityta peticija, adresuota Lietuvos Respublikos Prezidentui Gitanui Nausėdai, Lietuvos Respublikos  Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, Lietuvos Respublikos ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei, Švietimo, mokslo ir sporto ministrui Gintautui Jakštui bei Vilniaus merui Valdui Benkunskui. Su dokumento turiniu galite susipažinti ČIA.

„Ginkime savo mokyklas, būkime solidarūs ir prisiminkime, kad tik kartu esame stiprūs“ – tokiais žodžiais baigėsi mitingas tautinių mažumų švietimui apginti.