Kiekvieną žiemą, spustelėjus rimtesniam šalčiui, susiduriame su aplinkoje siaučiančiais virusais. Į kovą su ligomis specialistai pataria įtraukti ne tik vaistus, bet ir atitinkamus maisto produktus, kurie sustiprintų imunitetą ir padėtų organizmui išlikti atsparesniam. Tad kokius maisto produktus verta rinktis ir kas šaltuoju metų laiku dažniausiai karaliauja lietuvių meniu, siekiant užkirsti kelią sezoniniams susirgimams?

Lėtinės ligos, tinkamo gydymo trūkumas bei rizika patirti rimtus susižeidimus – šių situacijų tikimybė Lietuvos gyventojams kelia daugiausiai nerimo, atskleidė draudimo bendrovės ERGO ir tyrimų centro SKDS atlikta reprezentatyvi apklausa. Galvodami apie sveikatai galimas grėsmes, mažiausiai ramūs jaučiasi 64–75 metų respondentai, tačiau ir šioje, ir kitose amžiaus grupėse ryškėja teigiama tendencija. Apklausa parodė: baimės dėl savo sveikatos lygį indikuojantis rodiklis Lietuvoje – mažiausias per penkerius metus.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių registruota virš 16 tūkst. (16 517 atv.) susirgimų vėjaraupiais ir tai 706 atvejais daugiau nei pernai per visus metus (15 812 atv.). Per dešimt šių metų mėnesių aukščiausi sergamumo rodikliai registruoti Alytaus ir Utenos apskrityse (lentelė).

Lietuvoje daugėja sergančiųjų gripu, o gydytojai ragina nelaukti ir pasiskiepyti sezoninio gripo vakcina. Kalbiname Antakalnio poliklinikos šeimos gydytoją Gretą Jonaitę, kuri sutiko pasidalinti žiniomis apie gripą ir jo apsaugos būdus.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai praneša, kad Lietuvoje per savaitę susirgimų gripu padaugėjo nuo 64 iki 81 atvejo. Bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis beveik nepakito, tačiau Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Utenos ir Vilniaus apskrityse – padidėjo. Praėjusią savaitę mažiausias – 44,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų – sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo užregistruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje, 69,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje sėkmingai implantuota plakančios širdies donoro kraujagyslė. Ši sudėtinga operacija išgelbėjo pacientą nuo kojos amputacijos ir suteikė viltį kitiems sudėtingomis kraujagyslių ligomis sergantiesiems. Iki šiol šuntavimo operacijos būdavo atliekamos panaudojant pačio paciento kraujagysles arba sintetinius kraujagyslių protezus. Tačiau dažnai pasitaikydavo atvejų, kai šių resursų neužtekdavo arba jie būdavo netinkami.

Š. m. lapkričio 22 d. vykusiame  Vilniaus rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo patvirtinta „Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų (šeimos gydytojų) prieinamumo gerinimo Vilniaus rajono viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2020-2021 metais“ programa. Ja siekiama pagerinti PAASP paslaugų prieinamumą, sumažinant laukimo eiles pas šeimos gydytoją.

Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse atlikta viena sudėtingiausių radiologinių intervencijų vaikui, kuriam buvo reikalingas gydymas dėl kepenų fibrozės – sutrikusio kraujo tekėjimo per kepenis bei padidėjusio kepenų vartų venos spaudimo. Kauno klinikose atliktos operacijos metu buvo suformuotas (transjugulinis) porto sisteminis šuntas, įvedant stentą, jog kraujas galėtų laisvai nutekėti iš vartų venos.

Lapkričio mėnesį šalyje užregistruoti 199 tūkst. nedarbingumo pažymėjimų iš jų kas ketvirtas – dėl ūmių kvėpavimo takų ligų. Tai dešimtadaliu mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus ir mažiau nei spalio mėnesį.

Pedikuliozė, kitaip – utėlėtumas – problema, apie kurią garsiai kalbėti vengiama. Vaistininkai tvirtina, kad ši problema niekur nedingusi ir atvėsus orams vaistinėse vėl dažniau perkamos priemonės jai spręsti. Per mėnesį „Eurovaistinė“ pakonsultuoja per 1000 priemonių nuo utėlėtumo ieškančių klientų, o vaistininkė Miglė Kazakevičienė sako, kad šios problemos išvengti galima vadovaujantis paprastomis taisyklėmis.