Pasaulyje netylant kalboms apie koronaviruso grėsmę Kinijoje Lietuva imasi laikinųjų papildomų atsargos priemonių. Nuo šeštadienio visuose trijuose Lietuvos oro uostuose budi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai. Jie konsultuoja Kinijoje keliavusius asmenis. Anot specialistų, Lietuva yra pasiruošusi suvaldyti tokio masto riziką.

Senkant per vasarą sukauptoms vitaminų atsargoms, gynybinė organizmo sistema, užkertanti kelią įvairioms infekcijoms ir virusams, taip pat ima slopti, o susirgus – darosi vis sunkiau išsigydyti. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį, kad stebuklingų vaistų nėra ir nuo peršalimo ligų komplikacijų apsaugoti padės budrumas. Vienas iš dažniausių ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos sudėtinių dalių yra sloga.

Žiema dažnai asocijuojasi ne tik su šventėmis ir geromis emocijomis, tačiau ir su šaltajam metų periodui būdingomis ligomis. Atvėsus orui žmonėms vis dažniau pasireiškia įvairios peršalimo, kvėpavimo takų, plaučių ligos. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas tikina, kad aktyviausias šių ligų laikotarpis jau netoli – piką jos pasiekia sausio pabaigoje, vasarį. Nors visuomenėje vyrauja nuomonė, kad tokios ligos nėra rimtos ir gali praeiti savaime, į pasireiškusius peršalimo ligų simptomus numoti ranka negalima, nes gydytojas atskleidžia nemalonią statistiką – komplikacijos pasireiškia maždaug kas dešimtam sergančiajam ir gali baigtis net mirtimi.Taigi, kaip išvengti šių ligų ir ką daryti susirgus?

Graikiškas jogurtas, avokado skrebutis, kale kopūstai ar įspūdingai dekoruoti keksiukai – tai tik keletas šiandien visiškai įprastais tapusių patiekalų ir produktų, kurie pastarąjį dešimtmetį vienu ar kitu laikotarpiu išgyveno savo populiarumo aukso amžių. Ir nors vartojimo įpročiai, išryškėjantys analizuojant pardavimų duomenis, išlydint senuosius ir pasitinkant naujus metus staiga nepakinta, visgi, metams bėgant, vienos mitybos tendencijos pamažu pakeičia kitas. Apie tai, kokie patiekalai ir produktai, tikėtina, sulauks dar didesnio vartotojų dėmesio 2020-siais, pasakoja prekybos tinklo „Maxima“ ekspertai.

Nors laisvai pasirinkti gydymo įstaigą, kurioje norima gauti pirminės asmens sveikatos priežiūros bei šeimos gydytojo paslaugas, privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai gali jau gerą dešimtmetį, dėl tokio sprendimo žmonėms vis dar kyla vienokių ar kitokių klausimų.

Supermeno kostiumą vilkintis Matas po daugiau nei pusę metų trukusio intensyvaus gydymo Kauno klinikose ir tik trumpų vizitų namuose ruošiasi vykti namo. Berniukas kartu su sese dvyne Urte pasaulį išvydo vos 23 nėštumo savaitę. „Viskas prasidėjo balandžio 25 dieną, kai atsibudusi pamačiau šiek tiek kraujo. Pasitarusios su mama nusprendėme palaukti, pažiūrėti, kas bus toliau, – prisiminė Mato mama Akvilė. – Vėliau prasidėjo tokie skausmai, kurių nebegalėjau kentėti. Atvykus į ligoninę, išgirdau, kad gresia persileidimas, todėl nieko nelaukiant išskubėjome į Kauno klinikas“.

Atsarginiai organai, genų inžinerija, kamieninės ląstelės – tai kelios medicinos sritys, į kurias šiuo metu nukreipti milžiniški finansiniai, moksliniai ir technologiniai resursai. Geriausiu gydytojo pagalbininku tampa informacinės technologijos, dirbtinis intelektas, vis aštriau iškyla ir nauji etiniai klausimai, į kuriuos atsakymų dar nėra. Kaip tai keis gydymą, žmogaus gyvenimo kokybę ir trukmę pasakoja dr. Vita Pašukonienė, Nacionalinio vėžio instituto Imunologijos laboratorijos vedėja ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Chemijos ir bioinžinerijos katedros profesorė.

Į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių įtraukus nemokamus skiepus nuo rotavirusinės infekcijos, per daugiau nei metus paskiepyta jau 28 tūkst. vaikų. Be to, pradėjus skiepijimus, žymiai – net 24 proc. – sumažėjo kasmet dėl šios infekcijos į ligoninę guldomų ligonių skaičius, praneša Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) preliminariais duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruoti 2736 skarlatinos atvejai ir tai yra 2,3 karto daugiau nei 2018 m. (1205 atv.).

Greitas gyvenimo ritmas, dažnas stresas darbe ir, žinoma, naujosios technologijos, be kurių mes sunkiai įsivaizduojame savo dieną, dažnai paskatina įvairių ligų vystymąsi vis jaunesniame amžiuje. Nors daugelis jau yra pratę sveikatą tikrintis bent kartą per metus, deja, apie išsamią akių patikrą akių specialistai to pasakyti negali. Patiems pastebėti pirmuosius akių ligų simptomus yra gana sudėtinga, o jų ignoravimas gali sukelti itin rimtų problemų ateityje, todėl „Vision Express“ optometrininkė Božena Kuftin atskleis, kokios akių ligos dažniausiai kankina žmones, kaip pastebėti pirmuosius simptomus ir į ką svarbu atkreipti dėmesį, norint turėti sveikas akis.