Iki šiol ortodontinius aparatus galėjo skirti tik gydytojai ortodontai, o pacientams tekdavo ilgai laukti jų konsultacijų eilėje. Nuo ateinančių metų vaikams, turintiems dantų dydžio ir formos, dantų lanko ryšių, danties padėties anomalijų ar dantų ir veido funkcinių sutrikimų, ortodontines plokšteles kiekvienam žandikauliui ar ortodontinius treinerius galės skirti ir gydytojai odontologai.

Tikimasi, kad pokytis ne tik padidins ortodontinių priemonių prieinamumą, bet ir sumažins ortodontų darbo krūvį.

„Šis sprendimas leis sutrumpinti paciento kelią ir suteiks daugiau galimybių vaikams laiku gauti reikiamas priemones. Dėl trumpesnių eilių mažieji pacientai laiku pradės gydymą, o gydytojai ortodontai galės daugiau dėmesio skirti pacientams su sunkiausiomis dantų ar žandikaulių deformacijomis. Tai – ilgai lauktas pokytis, leidžiantis užtikrinti greitesnę pagalbą ortodontinių problemų turintiems pacientams“, – sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Medicinos priemonių kompensavimo skyriaus vedėjas Giedrius Baranauskas.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba taip pat pritarė kompensuojamųjų ortopedijos techninių priemonių ir medicinos priemonių bazinių kainų pokyčiams. Nuo kitų metų ortodontiniai aparatai, skaitmeniniai klausos aparatai, elektroniniai balso aparatai ir mioelektriniai dilbio protezai bus kompensuojami gerokai didesniais įkainiais. Šiam tikslui iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo bus skirtas 1 milijonas eurų.

Naujosios kompensuojamųjų ortopedinių ir medicinos priemonių bazinės kainos bei ortodontinių aparatų skyrimo pokyčiai įsigalios nuo 2025 m. sausio 1 d., sveikatos apsaugos ministrei pasirašius įsakymo pakeitimo projektą.

VLK inf. 

Pagrindinės problemos

Ilgos eilės pas gydytojus.
Viešosios medicinos įstaigos Lietuvoje dažnai susiduria su pacientų srauto valdymo iššūkiais. Ypač tai jaučiama siekiant patekti pas specialistus, tokius kaip kardiologai, onkologai ar ortopedai. Tam tikrais atvejais laukimo laikas gali trukti savaites ar net mėnesius, o tai gali reikšti pavėluotą diagnozę ar gydymą.

Specialistų trūkumas.
Kai kuriose Lietuvos regionuose, ypač atokiose vietovėse, akivaizdžiai trūksta gydytojų ir kitų medicinos specialistų. Gyventojai iš mažesnių miestelių dažnai priversti vykti į didesnius miestus, kad gautų reikalingas paslaugas, o tai gali tapti papildomu iššūkiu tiek laiko, tiek finansų atžvilgiu.

Finansinės kliūtys.
Nors viešosios sveikatos priežiūros paslaugos Lietuvoje yra finansuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo fondo, daugelis papildomų paslaugų ar modernių gydymo metodų nėra kompensuojami. Šiuolaikinė medicina siūlo daugybę inovatyvių gydymo būdų ir diagnostikos priemonių, tačiau jų kaina gali būti per didelė daugeliui gyventojų.

Alternatyvūs sprendimai: privataus sektoriaus vaidmuo

Augantis privataus medicinos sektoriaus populiarumas tampa reikšminga alternatyva tiems, kurie nenori laukti eilėse arba siekia aukštesnio paslaugų kokybės lygio. Privačios klinikos dažnai siūlo greitesnį priėjimą prie gydytojų specialistų, tačiau šios paslaugos yra mokamos. Daugeliui gyventojų tokios išlaidos gali tapti iššūkiu.

Tokiu atveju pasitelkiami finansiniai sprendimai, pavyzdžiui, Medlizingas, kuris suteikia galimybę pacientams padengti brangias medicinos paslaugas dalimis. Tai leidžia žmonėms nelaukiant pradėti gydymą ar atlikti reikiamus tyrimus, išlaikant finansinį lankstumą.

Kaip pagerinti paslaugų prieinamumą?

Norint užtikrinti geresnį medicinos paslaugų prieinamumą, būtina:

● Investuoti į gydytojų rengimą ir motyvaciją, ypač regionuose.
● Tobulinti viešojo sektoriaus paslaugų efektyvumą, mažinant laukimo laikus.
● Suteikti didesnę finansinę pagalbą pacientams, kurie susiduria su nekompensuojamų medicinos paslaugų poreikiu.
● Plėsti privataus sektoriaus bendradarbiavimą su viešosiomis institucijomis, kad pacientai turėtų daugiau galimybių rinktis paslaugas.

Medicinos paslaugų prieinamumas Lietuvoje yra viena iš sričių, kuriai būtina nuolatinė priežiūra ir tobulinimas. Nors viešasis sektorius užtikrina bazinį gydymą, papildomos galimybės, tokios kaip privačios klinikos ar finansiniai sprendimai, tokie kaip Medlizingas, tampa svarbia pagalba tiems, kurie nori gauti reikalingą pagalbą greičiau ir kokybiškiau. Svarbiausia – siekti balanso tarp viešų ir privačių iniciatyvų, kad kiekvienas gyventojas galėtų pasirūpinti savo sveikata be didelių kliūčių.

Reklama

Mažiausias sergamumas praėjusią savaitę buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Epideminis sergamumo lygis registruotas 10 savivaldybių: Vilniaus rajono, Vilniaus miesto, Plungės rajono, Tauragės rajono, Kazlų Rūdos, Klaipėdos miesto, Kauno rajono, Kauno miesto, Kėdainių rajono, Jonavos rajono savivaldybėse.

Lyginant su ankstesne savaite, gripo ir ŪVKTI atvejų skaičius padidėjo, o COVID-19 liga – sumažėjo.

Praėjusio gripo sezono 50-ąją savaitę bendras sergamumo rodiklis buvo didesnis – 1772,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Dėl gripo į ligonines paguldyti 46 asmenys, dėl COVID-19 ligos – 62 asmenys, intensyviosios terapijos skyriuje gydomas 1 asmuo. Užfiksuoti 2 mirties nuo gripo atvejai (asmenys priklausė 70–79 ir 80–89 m. amžiaus grupėms, turėjo lėtinių ligų, vienas asmuo nuo sezoninio gripo nebuvo paskiepytas, kito skiepijimo būklė nežinoma). Nuo COVID-19 ligos mirties atvejų neužfiksuota.

NVSC inf. 

Iki šiol kardiologo ir slaugytojo konsultacijos širdies nepakankamumu sergantiems pacientams buvo teikiamos tik tuo atveju, jei pacientai dėl šios ligos buvo gydyti ligoninės stacionariniame skyriuje.

Širdies nepakankamumu segantys pacientai nuo pat ligos pradžios bus mokomi savirūpybos, stebėti savo sveikatos būklę, o specialiai pasirengusio gydytojo kardiologo ir slaugytojo komanda pritaikys optimalų gydymą.

2021 m. Europos kardiologų draugija parengė rekomendacijas dėl ūminio ir lėtinio širdies nepakankamumo diagnostikos ir gydymo. Rekomendacijos akcentavo ir tinkamos paciento savikontrolės bei jo mokymo, sveikatos stebėsenos svarbą.

Žinių trūkumas, klaidingas supratimas prisideda prie nepakankamo rūpinimosi savimi, vaistų nevartojimo, todėl ankstyvesnis pacientų informavimas ir stebėsena yra gyvybiškai svarbūs. Nors gydytojo kardiologo ir slaugytojo konsultacijos, į kurias įeina ir paciento mokymas, paslauga Lietuvoje teikiama jau nuo 2015 m., tikimasi, kad pradėjus ją teikti pacientams po aktyviojo gydymo (įskaitant stacionarinį ir ambulatorinį) bus užtikrinta veiksmingesnė savikontrolė ir optimalus gydymas, pagerės šių pacientų gyvenimo kokybė, sumažės pakartotinės hospitalizacijos rodikliai ir mirtingumas.

SAM Komunikacijos skyrius

Kaip žinia, nuo 2025 m. sausio 1 d., įsigalioja nauja tvarka. Baigus galioti vairuotojo medicininei pažymai, nebegalios ir vairuotojo pažymėjimas. Kitaip tariant, vairuotojo medicininė pažyma turės galioti nuolat, o ne tik vairuotojo pažymėjimo išsiėmimo ar keitimo metu. Apie šį pokytį vairuotojai buvo reguliariai informuojami nuo 2023 m. spalio mėnesio.

Šiam tikslui „Regitra“ su Sveikatos apsaugos ministerija bei kitais partneriais vykdė intensyvią informacinę kampaniją: buvo siunčiami asmeniniai priminimai elektroniniais laiškais ir trumposiomis žinutėmis, vyko nuolatinis informavimas įvairiose žiniasklaidos priemonėse, televizijoje, naujienų portaluose, radijo laidose.

Primename, kad 2023 metų pabaigoje pasikeitė vairuotojų sveikatos patikros periodiškumas. Vairuotojams iki 65 metų sveikatos patikrą reikia atlikti tik kas dešimt metų, nuo 65 iki 80 - metų sveikatą pasitikrinti reikia kartą per penkerius metus, o 80 metų ir vyresniems– kas dvejus metus.

Vairuotojai, kurie dar nepasitikrino, iki kada galioja jų medicininė pažyma, yra kviečiami tai padaryti kuo skubiau. Tai galima padaryti dviem būdais:

Identifikavus save per el. valdžios vartus „Vairuotojų portale“;

Suvedus vairuotojo pažymėjimo numerį ir asmens kodą „Regitros“ el. sistemoje.

Vairuotojo sveikatos patikrinimas gali būti atliekamas sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje pacientas yra prisirašęs arba bet kurioje kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje šias paslaugas. Sveikatą tikrina šeimos gydytojas arba vidaus / vaikų ligų gydytojas, teikiantis pirminės sveikatos priežiūros paslaugas. Vairuotojo psichikos sveikatą privaloma tvarka įvertina ir gydytojas psichiatras.

Pagal SAM Komunikacijos skyriaus inf. 

Klausos aparatai – kompensuojami

Lietuvoje klausos sutrikimų turintiems suaugusiesiems ir vaikams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, klausos aparatai 100 proc. apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Norint gauti kompensuojamą klausos aparatą, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) gydytojo specialisto konsultacijai gauti. Ar klausos aparatas gali būti kompensuojamas, nustato LOR gydytojas, įvertinęs skyrimo sąlygas. Jei būtinas, atsižvelgdamas į neprigirdėjimo laipsnį, LOR gydytojas nurodo, kokio tipo klausos aparato žmogui reikia: vaikams ir jaunuoliams iki 24 metų, kurie mokosi specialiosiose, profesinėse ir aukštosiose mokyklose, gali būti pritaikomi 4 tipų, suaugusiesiems – 5 tipų klausos aparatai.

Pacientui, gavusiam iš LOR gydytojo elektroninį siuntimą klausos aparatui įsigyti, su siuntimu per 180 kalendorinių dienų reikėtų kreiptis į įmonę, sudariusią sutartį su Valstybine ligonių kasa (VLK) dėl aprūpinimo kompensuojamaisiais klausos aparatais. Siunčiantysis gydytojas pacientui turi pateikti tokių įmonių sąrašą. Šį sąrašą galima rasti ir čia.

Tinkamą klausos aparato modelį pacientui padeda pasirinkti įmonės, į kurią kreipiamasi, specialistas. Įmonės turi užtikrinti apdraustųjų aprūpinimą klausos aparatais, dėl kurių yra pasirašiusios sutartis, netaikydamos priemokos dėl technologinių ypatumų. Priemokos gali būti taikomos tik apdraustajam raštu patvirtinus, kad jis yra informuotas apie galimybę gauti kompensuojamąją priemonę, bet renkasi tos pačios paskirties priemonę, kuriai pagaminti taikomos modernesnės technologijos ir naudojamos brangesnės medžiagos.

Kas gali skirti?

Jei suaugusiam pacientui klausos aparatas skiriamas pirmą kartą, sutrikimo laipsnį diagnozuoja ir kompensuojamąjį klausos aparatą skiria tretinio lygio ambulatorines ir (ar) stacionarines ausų, nosies ir gerklės ligų gydymo paslaugas teikiančios gydymo įstaigos LOR gydytojas. Jei aparatas skiriamas ne pirmą kartą, jį gali skirti antrinio lygio ambulatorines paslaugas teikiančios gydymo įstaigos LOR gydytojas. Kuriose gydymo įstaigose teikiamos pacientui reikalingos antrinio ar tretinio lygio LOR paslaugos, turėtų rekomenduoti šeimos gydytojas.

Vaikams klausos sutrikimo laipsnį nustato ir pirmą kartą bei pakartotinai kompensuojamąjį klausos aparatą skiria tretinio lygio LOR gydytojas. Vaikams iki 7 metų gali būti išduodami du kompensuojamieji klausos aparatai abiem ausims vieną kartą per 3 metus. Vaikams nuo 7 metų ir suaugusiems – du aparatai abiem ausims vieną kartą per 5 metus. Individualūs ausies įdėklai vaikams iki 7 metų skiriami 1 kartą per metus, o vaikams nuo 7 metų ir suaugusiesiems – 1 kartą per 5 metus.

Yra iš ko pasirinkti

Suaugusiems žmonėms klausos aparatas antrai ausiai išduodamas pasibaigus numatytam paskutinio išduoto klausos aparato naudojimo terminui. Išskirtiniais atvejais, kai klausa labai pablogėja (ne mažiau 20 decibelų), tretinio lygio LOR gydytojas pagal toninės audiogramos duomenis pacientui klausos aparatą ir ausies įdėklą gali skirti anksčiau numatyto termino naujam klausos aparatui skirti. Jei klausos aparatas prarandamas dėl vagystės, gaisro, stichinės nelaimės ir pan., būtina pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Tada klausos aparatas ir ausies įdėklas taip pat gali būti paskirtas anksčiau numatyto termino.

Iš PSDF kompensuojami kelių tipų klausos aparatai. Vienokių tipų aparatai kompensuojami vaikams ir studentams, kitokių – suaugusiesiems. Vaikams ir studentams už klausos aparatus šiuo metu kompensuojama nuo 540 iki 583 eurų, suaugusiesiems – nuo 190 iki 378 eurų. Kompensuojama individualaus ausies įdėklo suma – 41 euras.

Klausos aparatams skiriamos lėšos kasmet auga: nuo 32,5 mln. eurų 2021 metais iki daugiau nei 5 mln. eurų 2023-iaisiais. Pernai kompensuojamus klausos aparatus gavo per 13,6 tūkst. apdraustųjų. Šiais metais klausos aparatams iš PSDF kompensuoti skirta 7,7 mln. eurų.

Kai klausos aparatas nepadeda

Be klausos aparatų yra dar viena PSDF lėšomis kompensuojama priemonė – kochlearinė implantacija. Tai klausos reabilitacijos būdas, suteikiantis galimybę girdėti. Kochleariniai implantai skiriami vaikams ir abiem ausimis klausos netekusiems suaugusiesiems, kai klausos pažeidimas yra sunkus arba labai sunkus, o įprastos klausos gerinimo priemonės, tokios kaip klausos aparatai, yra neveiksmingos. Taip pat yra kitų papildomų sąlygų.

Paciento sveikatą, klausos būklę, implantavimo operacijos būtinumą pirmiausia įvertina gydytojai specialistai, atliekantys tokias implantacijas – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų arba Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojų konsiliumas. Siuntimą konsultuotis šiose gydymo įstaigose pacientui išduoda jo šeimos gydytojas arba LOR gydytojas. Jei gydytojų konsiliumas nusprendžia, kad paciento sveikatos būklė atitinka nustatytus kriterijus, dėl klausos implanto įsigijimo išlaidų kompensavimo į VLK kreipiasi pati gydymo įstaiga. Pacientas, gavęs pranešimą apie klausos implanto ar atsarginio procesoriaus įsigijimo išlaidų kompensavimą, per 3 mėnesius nuo jo gavimo dienos turi kreiptis į prašymą pateikusią gydymo įstaigą dėl implantavimo ar atsarginio procesoriaus išdavimo.

Du implantai – nemokamai

Ligonių kasos kompensuoja 3 tipų klausos implantus: kochlearinius, BAHA įsriegiamuosius kaulinius ir vidurinės ausies klausos sistemas bei atsarginius šių medicinos pagalbos priemonių procesorius. Visų rūšių klausos implantų bazinės kainos PSDF lėšomis kompensuojamos kiekvienai ausiai tik vieną kartą. Atsarginio procesoriaus įsigijimo išlaidos kompensuojamos ne dažniau kaip kas 5 metus. Dėl medicininių priežasčių pašalinus pacientams klausos implantą, gali būti kompensuojamas kitai ausiai skirtas klausos implantas. Iš viso pacientui gali būti skiriami ne daugiau kaip 2 klausos implantai.

BAHA implantai bei klausos sistemos skiriami pacientams, kuriems nustatytas abipusis sunkus kondukcinio ar mišraus tipo klausos pažeidimas ir dėl anatominių išorinės bei vidurinės ausies dalių defektų negalima klausos reabilitacija taikant įprastus klausos aparatus. Kochlearinius implantus teikiančių įmonių sąrašą galite rasti čia.

VLK inf. 

Mažiausias sergamumas buvo Utenos apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Epideminį sergamumo lygį pasiekė Tauragės rajono, Vilniaus miesto ir rajono savivaldybės (peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba).

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko 14 asmenų, prieš savaitę – 12. Dėl COVID-19 ligos ligoninėse atsidūrė 30 asmenų, prieš savaitę jų buvo dvigubai daugiau – 62. Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuje buvo gydomi 2 asmenys.

Nuo gripo mirties atvejų nebuvo užfiksuota, nuo COVID-19 ligos – vienas (38 metų amžiaus asmuo, kuris šį sezoną nebuvo skiepytas nuo COVID-19 ligos, turėjo kitų gretutinių ligų ir sunkių komplikacijų).

NVSC inf. 

Kardiologijos ambulatorinių paslaugų teikimo apraše nustatyta, kokia įranga ir tyrimai bus reikalingi paslaugoms teikti kiekvienoje kardiologijos paslaugas teikiančioje įstaigoje. Šie reikalavimai padės užtikrinti teikiamų paslaugų tolygumą tiek miestuose, tiek regionuose.

„Kardiologinių paslaugų prieinamumas turi būti gerinamas. Kaip viena iš priemonių didinti šių sveikatos paslaugų prieinamumą bei kokybę, yra detalesnė pacientų kategorizacija, kuri padės geriau paskirstyti pacientų srautus tarp antrinio ir tretinio gydymo įstaigų, priklausomai nuo susirgimų pobūdžio. Tikiu, kad ši priemonė padės trumpinti eiles ir pacientams greičiau gauti reikalingą gydymą. Šis atnaujintas aprašas žymi pradžią kelio, kuriuo turės būti vedami ir kitų specialistų teikiamų paslaugų aprašai“, – sako laikinai sveikatos apsaugos ministro pareigas einantis Aurimas Pečkauskas.

Apraše numatyta antrinio ir tretinio lygio konsultacijų tvarka, kuri padės sutrumpinti paciento kelią gydymo įstaigoje. Apraše nurodyta, kas turės būti atlikta pacientui, siekiant, kad jis būtų išsamiai ištirtas ir gautų optimalų gydymą arčiau namų vienos konsultacijos metu.

Siekiant padėti šeimos gydytojams identifikuoti atvejus, kai dėl paciento sunkios ligos reikalinga trečio lygio kardiologo konsultacija, paslaugų teikimo tvarkos apraše nurodyti konkretūs atvejai, kai pacientas gali būti tiesiogiai siunčiamas trečiojo lygio kardiologijos paslaugoms gauti.

Tai ligos, kurioms diagnozuoti būtini įvairūs sudėtingi laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai, ekspertinė gydytojų kardiologų patirtis: dėl nustatytų retų širdies ligų, po širdies transplantacijos, kai implantuotas širdį pavaduojantis prietaisas, po kardioverterio-defibriliatoriaus iškrovos ir kitais atvejais.

Siekiant sudaryti galimybę pacientams, kurie serga greitai progresuojančiomis ligomis, gauti savalaikę pagalbą ir gydymą, paslaugų teikimo tvarkos apraše numatyti atvejai, kai pacientas turi būti konsultuojamas tiek antrinio lygio, tiek tretinio lygio paslaugas teikiančio gydytojo kardiologo skubos tvarka. Šiais atvejais pacientams paslaugos turi būti suteikiamos ne vėliau kaip per 14 d. po siuntimo išdavimo. Įstaigos vadovai turės numatyti kardiologijos paslaugų teikimo organizavimo tvarką, kad pacientams paslaugos skubos tvarka būtų suteiktos.

Atsižvelgiant į standartizuotos antrinio ar tretinio lygio gydytojo kardiologo paslaugos turinį, iki šio įsakymo įsigaliojimo Valstybinė ligonių kasa prie SAM numato peržiūrėti ir kardiologijos paslaugų įkainius.

Tvarka visoje Lietuvoje įsigalios nuo 2025 m. gegužės 25 dienos.

Pagal SAM inf. 

Bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis lapkričio 18–24 d. siekė 1199,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų, prieš savaitę jis buvo mažesnis – 1084,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų. 

Mažiausias sergamumas vis dar išliko Telšių apskrityje, didžiausias – Vilniaus apskrityje.

Epideminis sergamumo lygis pasiektas Vilniaus miesto savivaldybėje, t. y. peržengta 1500 atvejų 100 tūkst. gyventojų riba.

Praėjusią savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines pateko tiek pat asmenų kaip ir prieš savaitę –12 asmenų.

Dėl COVID-19 ligos į ligonines buvo paguldyti 62 asmenys, prieš savaitę – daugiau – 73.

Dėl gripo ir COVID-19 ligos intensyviosios terapijos skyriuje buvo gydomas 1 asmuo. Užregistruotas pirmas šį sezoną mirties nuo gripo atvejis.

Asmuo priklausė 80–89 metų amžiaus grupei, turėjo lėtinių ligų ir nebuvo skiepytas nuo sezoninio gripo. Nuo COVID-19 ligos užfiksuoti 3 mirties atvejai. Visi asmenys priklausė vyresnių nei 80 metų amžiaus asmenų grupei.

NVSC inf.

Kalbėdama apie skyriaus atsiradimą Šalčininkų ligoninės direktorė Valentina Vaitkienė pabrėžė, kad prie planų įgyvendinimo prisidėjo ne vienas žmogus. Iškėlus tikslą įsteigti skyrių reikėjo surasti specialistus, skirti patalpas. Šalčininkų rajono savivaldybė palaikė šią iniciatyvą ir apmokėjo dviejų medikų persikvalifikavimą į socialinius pediatrus.

– Mūsų krašte mes turbūt būsime pirmi, teikiantys šią paslaugą. Labai norime puoselėti partnerystę su pirminio lygio specialistais, nes šiai paslaugai pacientui reikės gauti siuntimą. Paslauga skirta vaikams iki 7 metų, tačiau mes dirbame ne tik su vaiku, bet ir su visa šeima arba vaiko globėjais, nes paslauga aktuali šeimai, o mes jai gauti sudarėme visas sąlygas, – kalbėjo direktorė Valentina Vaitkienė, linkėdama ligoninės kolektyvui motyvacijos ir geros kloties. – Visi komandos nariai kalba trimis kalbomis. Kalbėti su vaiku, kuris turi emocinių sutrikimų, jo kalba yra be galo svarbu. Investicijos į vaiką ir šeimą visuomenei grįžta, – tęsė ji.

Šalčininkų rajono savivaldybės vicemeras Josif Rybak pabrėžė, kad savivaldos siekis visada buvo išsaugoti ligoninę ir joje teikiamas paslaugas.

– Ligoninė Šalčininkuose turi būti. Šalčininkų rajono savivaldybė visada siekė išlaikyti ligoninės fizinę infrastruktūrą, realizavome įvairius remonto ir įrangos įsigijimo projektus. Šiandien randamės tokiame taške, kai ieškosime naujų variantų teikti paslaugą ir pagerinti ligoninės statusą, – dėkodamas direktorei Valentinai Vaitkienei už iniciatyvą kalbėjo vicemeras Josif Rybak.

Šalčininkų parapijos klebonas Ruslan Vilkel, pakvietęs parapijiečius prisidėti prie skyriaus aprūpinimo, medikų darbą prilygino prie tarnystės ir dėkojo už atliekamą darbą dėl vaikų ir jų šeimų gerovės.

Santaros klinikų Vaiko raidos centro vedėja Laima Mikulėnaitė, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Andželika Balčiūnienė, Vilniaus ligonių kasos atstovė Žydrūnė Baigienė pastebėjo, kad dabartinė visuomenė yra atviresnė ir tėvai nebeslepia problemų, o ieško pagalbos, be to, atsiranda galimybė padėti raidos sutrikimus patiriantiems vaikams ir jų šeimoms. Jų teigimu, aplinkiniuose rajonuose šios paslaugos nėra, tikimasi, kad į Šalčininkų ligoninę bus siunčiami mažieji kitų rajonų pacientui. Specialistės taip pat dėkojo Šalčininkų rajono savivaldybei už ligoninės palaikymą ir pagalbą.

Atvykę pasveikinti ligoninės kolektyvo su nauja pradžia svečiai apžiūrėjo patalpas, domėjosi darbo specifika ir krūviu, pacientų skaičiumi ir ateities planais.

Šalčininkų rajono savivaldybės ligoninės Vaikų raidos sutrikimo ankstyvosios reabilitacijos skyriuje dirba septynios specialistės: socialinės pediatrės Joana Mikulevič ir Agneška Suzdalova, ergoterapeutė Jekaterina Fedotova, kineziterapeutė Julita Arbačiauskaitė, klinikinė logoterapeutė Jelena Aukštulevič, socialinė darbuotoja Valerija Nedveckytė ir administratorė Elvyra Čuprevič. Skyriui vadovauja gydytoja Joana Mikulevič.

Gydytojos Joanos Milukevič teigimu, ankstyvoji reabilitacija – tai kompleksinė pagalba vaiką su psichologinės ir socialinės raidos sutrikimais auginančiai šeimai. Ji teikiama norint sumažinti vaiko neįgalumą ir pagelbėti jam integruotis į visuomenę. Paslaugas teikia specialistų komanda, kuri gali nustatyti esamą vaiko raidos sutrikimą, padėti šeimai išmokti raidą stimuliuojančių būdų ir metodų, suteikti psichologinę ir psichoterapinę pagalbą.

Paslaugos teikiamos vaikams iki 7 metų, sergantiems cerebriniu paralyžiumi ir esant kitiems motorikos (judėjimo) sutrikimams, turintiems bet kokios kilmės kalbos ir bendravimo sutrikimų, į specialistu gali kreiptis tėvai dėl vaikų autizmo ir kitų įvairiapusių raidos sutrikimų, protinio atsilikimo, maitinimo, miego ir savireguliacijos problemų, klausos ir regos sutrikimų.

{gallery}2024-11-22-reabilitacija-salcininkai.lt-nuotr.{/gallery}

www.salcininkai.lt