Sergamumo skarlatina dinamika Lietuvoje yra svyruojanti. Devynių metų laikotarpyje (2010–2018 m.) sergamumo rodikliai kito nuo 23,6 atv./100 tūkst. gyv. 2010 m. iki 99,2 atv./100 tūkst. gyv. 2014 m. 2019 metais sergamumo rodiklis siekė 97,9 atv./100 tūkst. gyv.
Sergamumo skarlatina pakilimas stebimas ir kitose šalyse. Nuo 2014 m. Jungtinėje Karalystėje kasmet užregistruojama 15–30 tūkst. ligos atvejų, kai tuo tarpu ankstesniais metais – tik po 3–4 tūkst. Šio padidėjimo priežastys nėra išaiškintos.
Skarlatina – ūminė užkrečiama liga, kuri pasireiškia karščiavimu, angina ir tipiškais primenančiais švitrinio popieriaus tekstūrą bėrimais odoje.
Skarlatina dažniausiai užsikrečiama sąlyčio metu su sergančio žmogaus seilėmis, nosies gleivėmis ar įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia infekuotas asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas. Užsikrėsti galima geriant ar valgant iš sergančio asmens stiklinės, lėkštės ir pan. Skarlatina dažniausiai serga vaikai iki 10 m. Negydomas asmuo, sergantis skarlatina, kitus gali užkrėsti 2–3 savaites. Jei vartojami tinkami gydytojo paskirti antibiotikai, užkrečiamasis laikotarpis sumažėja iki 24 val.
Skarlatina šiais laikais dažniausiai nėra labai pavojinga liga, tačiau kai kuriais atvejais vis tiek gali išsivystyti komplikacijos: peritonzilinis/retrofaringinis abscesas, limfadenitas, ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, septinis artritas, meningitas, postreptokokinis glomerulonefritas, ūmus reumatas, reumatinė širdies liga ir kt. Gydymas antibiotikais sumažina ligos komplikacijų tikimybę.
Specifinės profilaktikos priemonių (skiepų) nuo skarlatinos nėra. Pagrindinės nespecifinės skarlatinos prevencijos priemonės yra rankų higiena, kosėjimo/čiaudėjimo etiketo laikymasis. Sergančiam vaikui patariama išskirti atskirus stalo indus ir juos laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių naudojamų įrankių.
