NVSC primena, kaip skarlatina plinta, kaip jos saugotis ir kaip elgtis įtarus ligą.
Dažniausiai A grupės streptokokai sukelia anginą, 10–15 proc. atvejų pasireiškia skarlatinos sindromu. Daugiametė sergamumo skarlatina Lietuvoje analizė rodo, kad sergančiųjų skaičius išauga šaltuoju metų laikotarpiu. Praėjusiais metais (2022 m.) buvo užregistruoti 679 skarlatinos atvejai (sergamumo rodiklis – 97,9 atv. 100 tūkst. gyv.), iš jų 99,2 proc. sudarė vaikai iki 17 metų amžiaus, o didžiausias sergamumas užfiksuotas spalio–gruodžio mėnesiais – tai sudarė 79 proc. visų atvejų. 2021 m. užregistruoti 74 atvejai (2,65 atv. 100 tūkst. gyv.), tačiau prieš pandemiją (2019 m.) – žymiau daugiau – 2 736 atvejai (97,9 atv. 100 tūkst. gyv.), iš jų 99,5 proc. sudarė vaikai.
Kaip užsikrečiama?
NVSC primena, kad skarlatina yra ūminė infekcinė liga, kurią sukelia streptokoko bakterija. Ji perduodama oro lašeliniu būdu, artimai bendraujant su ligoniu arba užkrato nešiotoju: įkvėpus lašelių, kuriuos skleidžia užsikrėtęs asmuo kosėdamas arba čiaudėdamas, taip pat sąlyčio su sergančio žmogaus seilėmis ar nosies išskyromis metu. Užsikrėsti taip pat galima geriant ar valgant iš tų pačių indų, liečiant pažeistas odos vietas.
Karščiavimas, gerklės skausmas, bėrimai – pagrindiniai simptomai
Skarlatinos inkubacinis periodas trunka 1–7 dienas, dažniausiai 2–3 dienas, kartais gali būti ilgesnis. Ligos pradžia ūmi, pasireiškianti karščiavimu (iki 39–40 °C), susirgusįjį krečia šaltis, jam skauda gerklę, sunku ryti, skauda pilvą, vemiama, padidėja kaklo limfmazgiai. Vėliau išberiama oda, pažeidžiama burnos gleivinė, liežuvis dėl raudonų bėrimų tampa panašus į braškę.
Bėrimas atsiranda staiga ir plinta nuo krūtinės galūnių link, parausta veidas. Delnai, padai ir plotas apie burną (veido trikampis) lieka nepažeisti. Išberia didelius odos plotus (nugarą, krūtinę, šonus, juosmenį, galūnes), ypač stipriai galūnių lenkimo raukšles ir tarpvietę. Oda būna sausa, karšta ir šiurkšti, o bėrimas išnyksta per 6–9 dienas. Antrąją ligos savaitę oda pradeda smulkiai šerpetoti (tai trunka iki keleto savaičių), ypač stipriai šerpetoja delnai ir padai.
Sunegalavus – kreiptis į gydytoją
Pasak NVSC specialistų, skarlatina dažniausiai nėra sunki liga, tačiau kai kuriais atvejais gali išsivystyti komplikacijos: limfadenitas (limfmazgių uždegimas), ūmus sinusitas, vidurinės ausies uždegimas, plaučių uždegimas, meningitas. Negydoma ar nesėkmingai gydoma skarlatina gali sukelti širdies, inkstų, plaučių, ausų, kaulų ir kitų organų pažeidimą.
Specialistai pabrėžia, kad atsiradus net ir lengviems ligos simptomams, reikia nedelsti kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris diagnozuos ligą ir skirs reikiamą gydymą. Taip bus ne tik užtikrinamas sėkmingas gijimas, tačiau ir užkirstas kelias infekcijos plitimui šeimoje, ugdymo įstaigoje, darbovietėje ir visoje visuomenėje.
Kaip apsisaugoti?
Skiepų nuo skarlatinos nėra, todėl pagrindinės priemonės, padedančios apsaugoti save ir aplinkinius nuo šios infekcijos, kuria susirgti galima ir pakartotinai, yra tinkama rankų higiena bei kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo laikymasis.
Vaikai, susirgę skarlatina, neturėtų lankyti ugdymo įstaigos. Kada jie galės grįžti į kolektyvą, patars šeimos gydytojas. Rekomenduojama nesinaudoti tais pačiais indais, kuriuos naudoja sergantysis, dažnai vėdinti ir valyti patalpas drėgnu būdu, vengti nebūtinų artimų kontaktų su namuose esančiu sergančiuoju.
NVSC inf.