Ligonių kasos dažnai sulaukia gyventojų klausimų, kokius tyrimus šeimos gydytojas gali skirti pacientui. Taip pat teiraujamasi, ar konkretus tyrimas turi būti apmokėtas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, ar už jo atlikimą privalomuoju sveikatos draudimu apsidraudęs žmogus turi susimokėti pats. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kad jei tyrimas pacientui išties reikalingas ir gydytojas tokį skiria, tuomet jis bus apmokėtas PSDF lėšomis.

Šiandien natūralumas grįžta į daugelį sričių: miesto gyventojai žalumą stengiasi įnešti ne tik į savo namų interjerą, bet ir stengiasi maitintis sveiku, ekologišku maistu, ieško natūralesnių gydymosi būdų. Rugpjūčio 15-ąją, minint Žolinę, tai puiki proga atsigręžti ir į vaistažolių, augalų ir kitų natūralių gydymosi būdų teikiamą naudą. Tačiau vaistininkai įspėja, net augaliniai preparatai, vartojami neatsakingai ar su kai kuriais vaistais, gali sukelti sunkių šalutinių reakcijų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per septynis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruoti 434 susirgimų salmonelioze ir 630 susirgimų kampilobakterioze atvejai. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu susirgimų salmonelioze padaugėjo 18 proc., kampilobakterioze – 23proc.

Kartais jausti akių skausmą, pastebėti raudonį ar po ilgo įtempto darbo prie kompiuterio vaizdą matyti tarsi per miglą – daugelis turbūt susidūrė su tokiais akių nuovargio simptomais. Ir nors dažniausiai pagalvojame „niekis, praeis“, akis pasaugoti reikėtų. Kiekvienas dirgiklis veikia akis, o pradėjus silpti regėjimui, regą susigrąžinti natūraliais būdais beveik neįmanoma. Kita vertus, paprasti kasdieniai pratimai gali padėti užkirsti kelią net ir labai rimtoms akių ligoms.

Susirgimų tymais atvejų skaičius per šių metų sausio-liepos mėnesius patrigubėjo, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), vis augant nerimui dėl dalies visuomenės skeptiško požiūrio į skiepus nuo tymų.

Siekiant, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę išsivaduoti iš priklausomybės nuo narkotikų ir psichotropinių medžiagų, dešimtyje savivaldybių trejus metus bus finansuojami vadinamieji žemo slenksčio paslaugų projektai.

Nors atrodo, kad šilti orai ir peršalimas – nesuderinami dalykai, rizika per karščius pasigauti kosulį ar slogą ne ką mažesnė nei žiemą. Didžioji darbo dienos dalis, praleista kondicionuojamose patalpose, poilsio trūkumas ir bandymas „atsigriebti“ per savaitgalį – silpnina imunitetą ir įžiebia žalią šviesą ligoms. Kas slepiasi už peršalimo ligų, kaip nesusigadinti vasaros atostogų ir kokių prevencinių priemonių imtis?

Aspirino tabletė į stiklainį marinuotų agurkų, kad „neiššaudytų“, sutrintas vitaminas C į cepelinų ar bulvinių blynų tarkius spalvai pašviesinti, o amoniakas – namų švarai palaikyti. Tai – tik keletas pavyzdžių, kaip vaistiniai preparatai vis dar būna naudojami maisto ruošoje ar buityje. Ir nors daugelis tame nemato jokios rizikos sveikatai, vaistininkai perspėja iš močiučių nugirstus receptus ir patarimus išbandyti atsakingai, nes rizika tikrai egzistuoja.

Sostinės savivaldybė kviečia profilaktiniais vaikų sveikatos patikrinimais pasirūpinti jau dabar, nelaukiant rudens. Vilniuje ugdymo įstaigas lanko apie 100 tūkstančių vaikų ir visi jie turės pasitikrinti sveikatą prieš naujus mokslo metus. Per du vasaros mėnesius sveikatos priežiūros įstaigų išrašė apie 24 tūkst. elektroninių vaiko sveikatos pažymėjimų. Patikros pažymėjimai galioja vienerius metus nuo jų užpildymo dienos. Vilnius pirmasis įsivedė elektroninius vaiko sveikatos pažymėjimus – tai reiškia, kad tėvams nebereikia gaišti laiko ir nešioti pažymų iš poliklinikos į mokyklą ar darželį.

Gatvės maisto pardavėjai ir lauke veikiančios kavinės itin išpopuliarėjo Lietuvoje šią vasarą. Retas renginys ar šventė apsieina be laikinai įrengtos lauko virtuvės arba maisto furgono. Draudikai įspėja apie naujos mados rizikas jų lankytojams, praeiviams bei eismo dalyviams.