Pasak ULAC Imunoprofilaktikos skyriaus specialistės Eglės Savickienės, tikėtina, kad sergančiųjų skaičius dar augs, nes sergamumo vėjaraupiais pakilimai stebimi šaltuoju metų periodu (lapkričio – gegužės mėn.). Šiuo laikotarpiu žmonės daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra glaudesni kontaktai, mažiau vėdinamos patalpos, todėl susidaro palankios sąlygos infekcijos plitimui, o vaikų kolektyvuose – dažnas vėjaraupių plitimas protrūkiais.
Pasak ULAC specialistės E. Savickienės, vėjaraupiai yra viena užkrečiamiausių infekcinių ligų, o imlumas šiai infekcijai yra visuotinas. Tai reiškia, kad susidūrus su virusu, neturintiems imuniteto, tikimybė, kad susirgs vėjaraupiais siekia iki 90 procentų. Vienintelis vėjaraupių infekcijos šaltinis – vėjaraupiais sergantis žmogus, kuris gali užkrėsti kitus pirmas dvi dienas iki bėrimų ir penkias dienas, atsiradus bėrimams. Didžiausias sergamumas vėjaraupiais stebimas tarp 2–6 metų vaikų.
Vėjaraupiai (lot. Varicella zoster) – tai ūmi virusinė liga, sukeliama viruso (varicella zoster), pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Persirgus vėjaraupiais, virusas lieka žmogaus organizme slaptojoje fazėje, o jam aktyvavusis (dažniausiai sulaukus 50 m.) išsivysto juostinė pūslelinė. Suaugusiems žmonėms vėjaraupiai pasireiškia sunkesnėmis formomis ir komplikacijų išsivystymo rizika daug kartų didesnė nei vaikams.
Virusas, sukeliantis vėjaraupius, yra itin lakus, neilgai išsilaiko aplinkoje. Jis jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, todėl dažniausiai užsikrečiama tik uždarose patalpose per oro lašelius, sergančiajam kosint, čiaudint ar kalbant. Virusas nevėdinamoje patalpoje (ore) gali išlikti virulentiškas keletą valandų.
Vėjaraupiai itin pavojingi kūdikiams ir nėščioms bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Tačiau vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų (jų atsparumu vėjaraupiams reikia pasirūpinti iki planuojant nėštumą).
Pasak E. Savickienės, vienintelė specifinė vėjaraupių profilaktikos priemonė – skiepai, kurie pasižymi dideliu efektyvumu. Šiuo metu Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis ir besiskiepijančių pastaraisiais metais daugėja. Nacionalinėje imunoprofilaktikos programoje numatyta svarstyti skiepijimo nuo vėjaraupių įtraukimą į Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Vakcina galima skiepyti vaikus nuo 9 mėnesių amžiaus ir suaugusius. Tiek vaikams, tiek suaugusiems rekomenduojamos 2 vakcinos dozės, mažiausiai 4 savaičių intervalu.
