NVSC duomenimis, 2023 m. Lietuvoje registruoti 17 589 vėjaraupių atvejai, iš kurių 96,2 proc. buvo vaikai iki 17 metų amžiaus, daugiausia – iki 9 m. amžiaus (85,9 proc.). Lyginant su 2022 m., 2023 m. šalyje užregistruotų vėjaraupių skaičius padidėjo 1,2 karto.
Vėjaraupiai yra ūmi virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, bendru negalavimu, odos ir gleivinių bėrimu. Vėjaraupiais užsikrečiama tiesioginio kontakto su užsikrėtusiu asmeniu metu jam kosint, čiaudint ar net kalbant arba netiesiogiai per pūslelių išskyromis suteptus daiktus, aplinkos paviršius. Susirgęs asmuo vėjaraupių virusą gali platinti likus 1–2 dienoms iki bėrimo atsiradimo ir būti pavojingas aplinkiniams iki kol visi bėrimo elementai nepasidengia šašais.
NVSC specialistai atkreipia dėmesį, kad įprastai persergama lengva vėjaraupių forma, tačiau kartais gali baigtis komplikacijomis – vėjaraupių sukeltu meningitu encefalitu, pneumonija ar kitomis. Vėjaraupiai ypač pavojingi kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.
Vėjaraupių galima išvengti ar palengvinti ligos eigą pasiskiepijus. Ilgalaikę apsaugą užtikrina dvi vakcinos dozės. Dėl galimybės pasiskiepyti nuo užkrečiamųjų ligų, įskaitant skiepus nuo vėjaraupių, rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją ar pediatrą. Asmenys nuo vėjaraupių skiepijami asmeninėmis lėšomis.
Norint išvengti šios infekcinės ligos taip pat svarbu laikytis kitų prevencinių priemonių: ligonio izoliavimo, aplinkos valymo drėgnu būdu, patalpų vėdinimo, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo.
Vaikai, persirgę vėjaraupiais, dalyvauti ugdymo procese gali tik visiškai pasveikę, tačiau ne anksčiau kaip praėjus 7–10 dienų po paskutinio bėrimo atsiradimo. Dėl gydymo ir grįžimo į ugdymo įstaigą būtina pasitarti su gydytoju.
Pagal NVSC inf.
