Vėjaraupiai yra viena labiausiai plintančių užkrečiamųjų ligų. Vis dar įprasta manyti, kad vėjaraupiai – vaikystėje persergama „lengva vaikų liga“. 

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje užregistruota pusantro karto daugiau vėjaraupių atvejų nei pernai per tą patį laikotarpį (atitinkamai 11 879 ir 7 473). Tai paaiškinama tuo, kad sergamumui būdingas „bangavimas“, t. y., sergančiųjų skaičius kas 3–5 metus išauga net iki keleto kartų (2022 m. – 14 504 atvejų, 2021 m. – apie 6000, 2020 m. – apie 4300, 2019 m. – apie 18 500). Taip pat pažymėtina, kad sergamumo vėjaraupiais vaizdą iškreipė COVID-19 ligos pandemija, kuomet izoliacija, socialinio gyvenimo apribojimai, bendravimas mažuose šeimos „burbuluose“ sumažino galimybes plisti vėjaraupių virusui.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) specialistai primena, kad kiekvienas, kuris sirgo vėjaraupiais, ateityje gali sirgti juostine pūsleline (herpes zoster). Persirgus vėjaraupiais virusas lieka žmogaus organizme ir gali reaktyvuotis (suaktyvėti) po daugelio metų, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai.

Vėjaraupiai – daugelio vaikystėje persirgtas, o nesirgusiuosius gana bauginantis virusas. Jis itin lakus – Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet Lietuvoje juo perserga net 15 tūkstančių žmonių. Atrodo, kad tai nepavojinga liga, nors ir trunka apie dešimt dienų, tačiau reikia atminti ir tai, kad netinkamai gydoma, ji gali iššaukti nemažai problemų. Į kokius keturis dalykus reikėtų atkreipti dėmesį, gydant šią infekciją, pasakoja gydytoja, „Mama, aš sergu“ vaikų klinikų Vilniuje ir Klaipėdoje įkūrėja Indrė Plėštytė-Būtienė ir BENU vaistininkas Marius Lukštaraupis.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per dešimt šių metų mėnesių registruota virš 16 tūkst. (16 517 atv.) susirgimų vėjaraupiais ir tai 706 atvejais daugiau nei pernai per visus metus (15 812 atv.). Per dešimt šių metų mėnesių aukščiausi sergamumo rodikliai registruoti Alytaus ir Utenos apskrityse (lentelė).

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 14 585 vėjaraupių atvejai. Tai trečdaliu (31,6 proc.) daugiau lyginant su 2018 m. tuo pačiu periodu, kai buvo registruoti 9 979 susirgimo atvejai.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2017 m. užregistruota daugiau vėjaraupių atvejų nei 2016 m. Vertinant pastarąjį dešimtmetį, stebima didėjanti sergamumo vėjaraupiais tendencija.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje iki šių metų birželio užregistruoti 8 156 vėjaraupių atvejai (sergamumo rodiklis 286,4 atv./100 tūkst. gyv.). Tai beveik 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo registruoti 7 362 vėjaraupių atvejai (254,9 atv./ 100 tūkst. gyv.). Iš visų šiais metais registruotų susirgusiųjų 132 asmenys (1,62 proc.) buvo gydomi ligoninėje.

Preliminariais Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2016 m. užregistruota mažiau vėjaraupių atvejų nei 2015 m., tačiau vertinant pastarąjį dešimtmetį stebima didėjanti sergamumo vėjaraupiais tendencija.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, pernai Lietuvoje užregistruota daugiau nei 15 tūkst. vėjaraupių atvejų. Daugiausiai susirgimo vėjaraupiais atvejų užregistruota balandžio mėnesį. Į ligoninę dėl vėjaraupių buvo paguldyta 1,52 proc. susirgusiųjų. Nuo vėjaraupių gali apsaugoti skiepai, tačiau jų valstybė nekompensuoja.