Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Dažniausiai šia liga serga ikimokyklinio amžiaus vaikai, tuomet persergama lengva šios ligos forma. Suaugę žmonės vėjaraupius ištveria kur kas sunkiau, nes komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiems, sergantiems vėjaraupiais, yra daug kartų didesnė nei vaikams. Itin vėjaraupių infekcija pavojinga kūdikiams ir nėščioms moterims bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs.

Sergamumo vėjaraupiais rodiklis pernai siekė 526,5 atv./100 tūkst. gyv., 2014 m. susirgusiųjų vėjaraupiais užregistruota daugiau – 22 311 šios ligos atvejų (sergamumo rodiklis – 760,8 atv./100 tūkst. gyv.). Per pastaruosius vienuolika metų (2005-2015 m.) Lietuvoje mirties atvejų nuo vėjaraupių neregistruota.

Vėjaraupiams būdingas sezoniškumas, daugiausiai susirgimo atvejų registruojama šaltuoju metų laikotarpiu, dažniausiai rudenį ir pavasarį.

2015 m. didžiausias sergamumas registruotas Kauno, Tauragės ir Utenos administracinėse teritorijose (atitinkamai 704,7 atv./100 tūkst. gyv., 638,2 atv./ 100 tūkst. gyv. ir 591,1 atv./100 tūkst. gyv.). Mažiausias sergamumas 2015 m. registruotas Alytaus administracinėje teritorijoje (402,1 atv./100 tūkst. gyv.)

2013-2015 m. daugiausiai ligos atvejų užregistruota 0-4 m. vaikų tarpe.

Analizuojant daugiametį sergamumą vėjaraupiais pagal lytį, stebimas didesnis sergamumas vyrų tarpe.

Parengė ULAC  Imunoprofilaktikos skyriaus specialistai