Minėdami Vasario 16-ąją, pirmiausia prisimename diplomatines Lietuvos signatarų ir kariuomenes kovas dėl Lietuvos nepriklausomybės. Tačiau tuo laikotarpiu nematomame fronte vyko ir kitokia kova. Daugiau nei po šimto metų mums ir vėl teko jame kovoti. Tai – ligų frontas. Apie 1918–1920 m. siautėjusias ligas naujai susikūrusioje Lietuvos valstybėje ir kodėl jos nėra įstrigusios mūsų istorinėje atmintyje taip, kaip kitose šalyse, pranešime spaudai pasakoja Vilniaus universiteto (VU) Istorijos fakulteto lektorius Andrius Grodis.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje vasario 12–18 d. sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis sumažėjo, palyginus su ankstesne savaite. 

Sėslus gyvenimo būdas, fizinio aktyvumo stoka bei visuomenės senėjimas didina ne tik instrumentinių bei laboratorinių, bet ir radiologinių tyrimų poreikį. Būtent jie gydytojui leidžia įvertinti kaulų, kraujagyslių, minkštųjų audinių, vidaus organų veiklą bei sutrikimus ir laiku paskirti pacientui reikalingą gydymą, rašoma pranešime spaudai. 

Siekdama užtikrinti pakankamą gyventojų apsaugą nuo vakcinomis valdomų užkrečiamųjų ligų bei valdyti šių ligų plitimą visuomenėje, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 2024–2028 metams.

Nuo šių metų gegužės 1-osios pacientų, kuriems reikia endoprotezuoti sąnarius, laukia keli svarbūs pokyčiai. Naikinama nuostata, kad vyresni nei 65 metų žmonės negali būti įtraukiami į eilę gauti mechaninio tvirtinimo klubo sąnario endoprotezų. Taip pat atsiranda galimybė pacientams, norintiems įsigyti endoprotezus savo lėšomis, pasirinkti kokybės reikalavimus atitinkančias priemones iš gydymo įstaigos siūlomų variantų.

Vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimo komisijos sprendimas nuo 2024 m. vasario į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą įtraukti visus aštuonis Rezerviniame sąraše buvusius vaistinius preparatus padės užtikrinti pacientams šiuolaikišką ir efektyvų onkologinių, plaučių ir širdies ligų gydymą. Naujiems vaistams kompensuoti papildomai skirta 13,5 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis (NVSC), Lietuvoje vasario 5–11 d. sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga rodiklis padidėjo iki 1809,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Susirgimų gripu ir ŪVKTI skaičius išliko panašus, o COVID-19 ligos – sumažėjo.

Artėjant Šv. Valentino dienai, dažnas suka galvą, kaip romantiškai nustebinti savo antrą pusę. Tuo metu gydytojai šypsosi, kad geriausia dovana jūsų mylimajam yra sveikas mylimas žmogus. Specialistai pranešime spaudai ragina artimajam priminti apie prevencines sveikatos programas bei atkreipia dėmesį, kokie sveikatos sutrikimai dažniau užklumpa moteris, o kokie yra būdingi vyrams.

Tarptautinę odontologų dieną įprastai ne tik kalbama apie šios srities svarbą, laimėjimus, iššūkius, bet ir pabrėžiama, kaip svarbu rūpintis burnos higiena ir prevenciškai lankytis odontologo kabinete, kad burnos sveikata būtų gera. Šia proga pravartu prisiminti ir ligonių kasų apmokamas odontologinių ligų profilaktikos bei gydymo paslaugas. Kokios jos, kam apmokamos ir kaip?

Tai, kad organizmas kovoja su įvairiomis ligomis, neretai išduoda padidėję limfmazgiai. Šis simptomas – gana dažnai pasireiškiantis imuninės sistemos atsakas į infekcijas ar piktybinius susirgimus, galintis signalizuoti tiek apie peršalimą, tiek apie kur kas rimtesnes ligas, pavyzdžiui, limfomą. Norint laiku nustatyti, kokios konkrečios priežastys sukėlė šią limfmazgių reakciją, svarbu įvertinti jų padidėjimo pobūdį bei, esant poreikiui, atlikti diferencinės diagnostikos tyrimus. Plačiau apie tai pranešime spaudai pasakoja Vilniaus ir Kauno „Kardiolitos klinikų“ Hematologijos centro gydytoja hematologė Eglė Simaškienė.