Tiršti kokteiliai iš trintų vaisių, daržovių, riešutų, kuriuos jau įpratome vadinti glotnučiais, nuolat skubančių žmonių mityboje išsikovojo gal net svarbesnę vietą nei sumuštiniai.  Vis dėlto gydytojas dietologas Edvardas Grišinas, „Maximos“ funkcinės mitybos partneris, pranešime spaudai perspėja – kad ir kiek maistingų medžiagų „supakuosime“ į glotnutį, jis nebus lygiavertė alternatyva maisto patiekalams.

Ligonių kasos vis daugiau paslaugų perkelia į elektroninę erdvę, taip sudarydamos sąlygas gyventojams pateikti reikiamus dokumentus neišėjus iš namų. Prisijungus prie Valstybinės ligonių kasos elektroninių paslaugų platformos, galima užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę ar sertifikatą, pateikti prašymą dėl privalomojo sveikatos draudimo valstybės lėšomis laikotarpio patvirtinimo, operatyviai pasitikrinti privalomojo sveikatos draudimo galiojimą bei sužinoti informaciją apie savo gydymą, gydymo kainą, išrašytus vaistus.

Artėjant vasaros sezonui, žmonės daugiau dėmesio skiria savo kūno linijoms. Tiesa, net pradėjus aktyviau sportuoti ir riboti tam tikrų maisto produktų kiekį, ne visada gali pavykti atsikratyti nereikalingais kilogramais. Kokios klaidos dažniausiai sutrukdo pasiekti norimų rezultatų ir kaip atpažinti, kada dėl padidėjusio svorio kaltos kitos sveikatos problemos? Plačiau apie tai pranešime spaudai pasakoja Vilniaus „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Monika Tuklerienė.

Artėjant vasarai, tėveliai dar gali suspėti atlikti vieną svarbią užduotį – pasirūpinti savo vaikų profilaktiniu sveikatos patikrinimu. Elektroninis Mokinio sveikatos pažymėjimas galios ištisus metus.

Per pastaruosius aštuonerius metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos priešnavikiniams vaistams kompensuoti Lietuvos gyventojams padidėjo 3,3 karto, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė.

Nuo šiandien Lietuvos gyventojai elektroniniuose receptuose išrašytus receptinius vaistinius preparatus gali įsigyti ir užsienyje – pirmiausiai kaimyninėse Latvijoje ir Lenkijoje, o visai netrukus ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 26 mln. eurų paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, likusią dalį, įsigydami vaistus, sumokėjo patys pacientai.

Ar žinojote, kad kai kuriomis bakterinėmis ligomis galima užsikrėsti net nuo sveikų žmonių arba tiksliau – sveikai atrodančių žmonių? Apie 40–60 proc. vaikų ir 3–4 proc. suaugusiųjų yra pneumokoko bakterijų nešiotojai, o apie 5–10 proc. asmenų yra meningokoko nešiotojai. Jie nejaučia jokių simptomų, tačiau gali užkrėsti kitus žmones, kurie dėl silpnesnio imuniteto gali susirgti sunkiomis ligomis, tokiomis kaip plaučių uždegimas (pneumonija), smegenų ir jų dangalų uždegimas, sinusitas, ausų uždegimas. 

Pasitaiko situacijų, kai dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios galėtų padėti. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šalį. Kada ir kaip planines sveikatos priežiūros paslaugas, užsienyje teikiamas šio dokumento pagrindu, apmoka ligonių kasos?

Vėjaraupiai yra viena labiausiai plintančių užkrečiamųjų ligų. Vis dar įprasta manyti, kad vėjaraupiai – vaikystėje persergama „lengva vaikų liga“.