Kramtyti maistą ar jį išgerti – kada būsime sotesni?
Dietologas atkreipia dėmesį, jog evoliuciškai žmogaus organizmas visą virškinimo procesą pradeda dar maistui esant burnoje – su pirmaisiais kąsniais įsijungia kramtymo mechanizmas, nerviniai impulsai siunčia signalus smegenyse esantiems neuronų centrams, aktyvuojantiems žarnyno motoriką, skatinantiems kasą išskirti virškinimui reikalingus fermentus, o skrandžio ląsteles – išskirti rūgštis, reikalingas maisto virškinimui.
„Visi šie procesai yra labai svarbūs teisingam maisto apdorojimui bei reguliariai virškinimo procesų veiklai. Be to, tai suteikia žmogui laiko suvokti pačią valgymo esmę – jeigu maistas per greitai patenka į mūsų virškinamąjį traktą bei greitai juo pasišalina, smegenų centrai nespėja sugeneruoti signalų, atsakingų už sotumo pojūčio suvokimą“, – aiškina E. Grišinas.
Jis teigia, kad minimalus laikas, kurio reikia sotumui pajusti, yra 5–10 minučių. Tiek privalome užtrukti valgydami maistą, kad virškinimo ir maisto įsisavinimo procesai vyktų sklandžiai.
„Todėl galime „supakuoti“ į glotnutį tiek maistinių medžiagų, kiek gautumėm valgydami pilnavertį pietų patiekalą, bet, jeigu išgersime jį per minutę, organizmas nespės suprasti, kad buvo deramai pamaitintas. Taip lengvai neapgausime žmogaus fiziologijos, kad funkcinis kokteilis yra tikras maistas“, – pasakoja dietologas.
Perspėja kovojančius su antsvoriu
Pasak dietologo, kovojantys su antsvoriu arba turintys gliukozės apykaitos sutrikimų, turėtų būti atsargūs vartodami glotnučius, o jei visgi nusprendžia juos vartoti – svarbu sąmoningai kontroliuoti valgymo dažnį.
„Visada rekomenduoju laikytis 3-jų valgymų per dieną režimo, o papildomai užkandžiauti – tik esant individualiam poreikiui. Nėra būtinybės valgyti 5 kartus per dieną ar dažniau. Tačiau visais atvejais svarbu prisiminti – kuo pastovesni žmogaus įpročiai, tuo efektyviau organizmas adaptuojasi ir funkcionuoja sklandžiai bei subalansuotai“ – tvirtina E. Grišinas.
Glotnučiai gali būti naudingi pagalbininkai
Nors glotnučiai gali klaidinti mūsų pojūčius, negalime paneigti fakto, kad jie gali būti naudingi ir suteikti organizmui „kompaktiškai supakuotos“ maistinės vertės. Teisingai subalansuoti kokteiliai – turintys optimalų kiekį baltymų, angliavandenių ir riebalų, tam tikromis aplinkybėmis gali būti puikia alternatyva greitam maistui su menka maistine verte – pavyzdžiui, degalinėje įsigytam ir paskuba suvalgytam sumuštiniui.
„Tokiais atvejais, kai reikia greitai pasistiprinti, bet nėra galimybių normaliai pavalgyti prie stalo, turėti po ranka glotnutį išties būtų sveikatai palankesnė alternatyva. Nereikėtų baimintis dėl žalos sveikatai, jeigu glotnučiu pakeičiamas vienas iš dienos valgymų – virškinamasis traktas neatpras nuo normalaus maisto virškinimo, kol mes nepakeisime skysčiais didesnės dalies mūsų dietos“, – kalba „Maximos“ funkcinės mitybos partneris.
Kitas atvejis, kai glotnučius galime pasitelkti kaip naudingus pagalbininkus – apetito stoka. Žmonės, stokojantys alkio pojūčio dažnai nesugeba suvartoti jiems būtino maistinių medžiagų kiekio, o vartodami papildomai vieną glotnutį per dieną, gali papildyti mitybos racioną trūkstamomis maistinėmis medžiagomis.
Subalansuoto glotnučio paruoštukas
Reikės: 30 g skaldytų avižų, 1 banano ir/ arba 200 g sezoninių uogų, saujos špinatų, 1 šaukštelio maltų linų sėmenų (galima rinktis čija sėklas), pusės prinokusio avokado arba šaukšto anakardžių arba migdolų riešutų sviesto, 100–200 g natūralaus jogurto.
Skystį, reguliuojantį kokteilio tirštumą bei suteikiantį papildomos maistinės vertės, rinkitės pagal individualius poreikius – tai gali būti sultys, augalinis arba karvės pienas ar tiesiog vanduo.
Gaminame: iš vakaro (ar bent prieš porą valandų) linų sėmenis sumalkite, užpilkite vandeniu ir palikite išbrinkti. Jeigu naudojate čija sėklas, jas taip pat išbrinkinkite prieš dėdami į glotnutį.
Sumalkite skaldytas avižas – tam galima tiesiog panaudoti kavamalę. Visus ingredientus dėkite į elektrinį plaktuvą ir sutrinkite iki vientisos masės, o tirštumą reguliuokite pasirinkti skysčiu.
