Kasmet pirmąjį sekmadienį po šv. Velykų visame pasaulyje švenčiamas Dievo Gailestingumo sekmadienis. Laukiant šios iškilmės Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje (Dominikonų g. 12) vyksta atlaidai – Dievo Gailestingumo savaitė (detali programa lietuvių kalba ir lenkų kalba). Ši savaitė pradedama Velykomis ir baigiama Atvelykiu – Dievo Gailestingumo sekmadieniu.

Verbų sekmadienis, dar vadinamas Viešpaties Kančios sekmadieniu, skirtas priminti iškilmingą Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, kai miesto gyventojai pasitiko Jį, sveikindami palmių šakelėmis.

Jaukios ir išpuoselėtos bažnyčios arba cerkvės – rajono dvasininkų ir parapijų tikinčiųjų nuopelnas. Šalčininkų rajono savivaldybė taip pat prisideda prie paramos religinėms bendruomenėms. Vienos panaudoja paramos lėšas remonto arba priežiūros darbams, kitos – renginiams arba stovyklos, kultūros paveldo objektų tvarkymui, piligriminių kelionių organizavimui. Visa tai priklauso nuo parapijų ir tikinčiųjų bendruomenių poreikių ir lūkesčių.

Šventinis laikotarpis Neringoje bus lydimas ypatingo kalėdinio šviesų šokio, kuris į naktinį Kuršių nerijos dangų palydės neringiškių bei kurorto svečių lūkesčius ir norus, džiugins ir stiprins viltį bei tikėjimą.

Kryždirbystė yra daugiau nei vien tradicinis amatas – tai liaudies kultūros reiškinys, aprėpiantis visą tradicinio paminklo istoriją nuo pradžios iki pabaigos: nuo idėjos, vietos, meistro parinkimo, kūrybos proceso iki kryžiaus pastatymo, pašventinimo, lankymo, bendravimo, sunykusio kryžiaus sudeginimo ir jo pakeitimo nauju. Lietuviškoji kryždirbystė dėl savo gyvybingumo, meninės brandos ir ypatingos vietos žmonių gyvenime buvo paskelbta UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru.

Kai gamtoje vis daugiau tamsos, norisi keturias savaites iki Kalėdų praleisti kuo džiugiau. Ir nors adventas daug kam asocijuojasi su griežtu pasninku ir įvairiais apribojimais, etnologė Gražina Kadžytė su tuo visiškai nesutinka: mūsų protėviai jį leisdavo jaukiai ir šviesiai. Dažnai svečiuodavosi pas kaimynus, pasakodavo istorijas, juokaudavo, dainuodavo, o savaitgaliais advento turguose įsigydavo net ir prabangos prekių Kalėdų dovanoms. Plačiau apie tai rašoma pranešime spaudai.

Paberžę labiausiai išgarsino kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis (plačiau žinomas kaip Tėvas Stanislovas), pas kurį dar sovietmečiu plūsdavo minios žmonių. Tad labai svarbu, kad jo veikla būtų tęsiama, kad būtų išsaugoti statiniai, dabar priglobiantys ir jo rinktus sakralinius rūbus bei etnografinius daiktus. Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigiami tvarkyti Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso klebonija ir svirnas.

Kasmet į Šiluvą (Raseinių rajonas, Lietuva) rugsėjo 7-15 d. atvyksta tūkstančiai tikinčiųjų iš Lietuvos ir užsienio valstybių. Čia jie atvyksta ne tik brangindami ir tęsdami unikalią Didžiųjų Šiluvos atlaidų tradiciją, bet ir siekdami dar labiau priartėti prie vidinio stiprybės šaltinio – religijos.

Raseinių rajone esanti Butkiškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia turi ilgametę istoriją, kuri siekia net XVI amžių. Šią vasarą baigti bažnyčios ir varpinės fasadų bei pamatų tvarkybos darbai, finansuoti Kultūros ministerijos Paveldotvarkos programos lėšomis, turėtų dar labiau paskatinti šio sakralinio objekto atgimimą.

Jau daug metų Vilniaus rajono Buivydžių seniūnijos gyventojai paskutinį liepos sekmadienį renkasi prie Pričiūnų koplyčios į Šv. Ignaco atlaidus.