Šventinis laikotarpis Neringoje bus lydimas ypatingo kalėdinio šviesų šokio, kuris į naktinį Kuršių nerijos dangų palydės neringiškių bei kurorto svečių lūkesčius ir norus, džiugins ir stiprins viltį bei tikėjimą.

Kryždirbystė yra daugiau nei vien tradicinis amatas – tai liaudies kultūros reiškinys, aprėpiantis visą tradicinio paminklo istoriją nuo pradžios iki pabaigos: nuo idėjos, vietos, meistro parinkimo, kūrybos proceso iki kryžiaus pastatymo, pašventinimo, lankymo, bendravimo, sunykusio kryžiaus sudeginimo ir jo pakeitimo nauju. Lietuviškoji kryždirbystė dėl savo gyvybingumo, meninės brandos ir ypatingos vietos žmonių gyvenime buvo paskelbta UNESCO Žmonijos nematerialaus ir žodinio paveldo šedevru.

Kai gamtoje vis daugiau tamsos, norisi keturias savaites iki Kalėdų praleisti kuo džiugiau. Ir nors adventas daug kam asocijuojasi su griežtu pasninku ir įvairiais apribojimais, etnologė Gražina Kadžytė su tuo visiškai nesutinka: mūsų protėviai jį leisdavo jaukiai ir šviesiai. Dažnai svečiuodavosi pas kaimynus, pasakodavo istorijas, juokaudavo, dainuodavo, o savaitgaliais advento turguose įsigydavo net ir prabangos prekių Kalėdų dovanoms. Plačiau apie tai rašoma pranešime spaudai.

Paberžę labiausiai išgarsino kunigas Algirdas Mykolas Dobrovolskis (plačiau žinomas kaip Tėvas Stanislovas), pas kurį dar sovietmečiu plūsdavo minios žmonių. Tad labai svarbu, kad jo veikla būtų tęsiama, kad būtų išsaugoti statiniai, dabar priglobiantys ir jo rinktus sakralinius rūbus bei etnografinius daiktus. Kultūros infrastruktūros centro (KIC) užsakymu baigiami tvarkyti Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso klebonija ir svirnas.

Kasmet į Šiluvą (Raseinių rajonas, Lietuva) rugsėjo 7-15 d. atvyksta tūkstančiai tikinčiųjų iš Lietuvos ir užsienio valstybių. Čia jie atvyksta ne tik brangindami ir tęsdami unikalią Didžiųjų Šiluvos atlaidų tradiciją, bet ir siekdami dar labiau priartėti prie vidinio stiprybės šaltinio – religijos.

Raseinių rajone esanti Butkiškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia turi ilgametę istoriją, kuri siekia net XVI amžių. Šią vasarą baigti bažnyčios ir varpinės fasadų bei pamatų tvarkybos darbai, finansuoti Kultūros ministerijos Paveldotvarkos programos lėšomis, turėtų dar labiau paskatinti šio sakralinio objekto atgimimą.

Jau daug metų Vilniaus rajono Buivydžių seniūnijos gyventojai paskutinį liepos sekmadienį renkasi prie Pričiūnų koplyčios į Šv. Ignaco atlaidus.

Į Portugaliją susitikti su popiežiumi Pranciškumi iš Lietuvos išvyko daugiau nei 500 jaunų žmonių. Lisabonoje pirmą rugpjūčio savaitę, rugpjūčio 1–6 dienomis, vyks Pasaulio jaunimo dienos.

Dr. Ingrida Gudauskienė, teologijos mokslų biblistikos srities daktarė, paskirta Vilniaus Šv. Juozapo teologijos instituto direktore. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas paskyrė Ingridą Gudauskienę į šias pareigas gavęs Popiežiškojo Laterano universiteto Teologijos fakulteto dekano pritarimą.

Birželio 24-ąją, šeštadienį, prie Senosios Zapyškio bažnyčios bus minimi tradiciniai Šv. Jono Krikštytojo tituliniai atlaidai. Tai bus didžiausi ir iškilmingiausi Jono atlaidai visame Kauno rajone. Tradicija siekia senovę, mat tiek Senoji (pastatyta dar XVI a. vid.), tiek Naujoji (pastatyta 1960 m.) Zapyškio bažnyčios turi garbingą globėją – Joną Krikštytoją ir jo garbei čia nuo seno vyko atlaidai. O prieš kelis metus, baigus restauruoti Senąją Zapyškio bažnyčią, nutarta atlaidus grąžinti į pirminę jų vietą. Mišios bus aukojamos lauke, kad tilptų visa gausi bendruomenė ir čia atvykę maldininkai.