„Mes, žmonės, labai pripratome prie patogumo. Dievas nori mus vesti toliau, per sunkumus ir kančias. Šių metų piligriminės kelionės šūkis: „Atsiliepkime į Dievo meilę“. Dievas viskuo parodo mums meilę. Per Bibliją, angelus, žmones, Bažnyčią. Dabar esame Eucharistijoje, kad padėkotume už viską ir atsilieptume į šią meilę“, – kalbėjo per pamokslą piligriminio žygio dvasinis vadovas kun. Viktor Kudriašov.
Po šv. Mišių žygio dalyviai pasimeldė prie kunigo prelato J. Obrembskio kapo. Būtent penktadienį, birželio 7 d., buvo minimos 13-osios Jo mirties metinės.
Šio iškilaus dvasininko atminimą pagerbė ir žygio dalyviai, ir miestelio gyventojai, ir visi, kam artima Jo asmenybė. Bendroje maldoje, kurios metu dėkota Dievui už kunigo prelato ganytojišką darbą, dalyvavo ir Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas, europarlamentaras Waldemar Tomaszewski kartu su parlamentare Rita Tamašuniene ir kartu su žygeiviais įveikė trasą nuo Sudervės iki Maišiagalos.
W. Tomaszewski tarė jaunimui kelis žodžius apie kunigą prelatą J. Obrembskį.
„Jauni žmonės jau, ko gero, jo neatsimena. Išėjo pas Viešpatį prieš 13 metų birželio 7-ąją. Faktiškai tai yra iškiliausias lenkas, gyvenęs po karo Vilniaus krašte, buvo pavyzdys mums visiems, visam Vilniaus kraštui. Prašau melstis už Jo paskelbimą palaimintuoju. Tokią iniciatyvą iškėlė Maišiagalos parapija 2018 metais, praėjus septyneriems metams nuo jo mirties. Tad ši malda labai reikalingas, nes mūsų manymu tai buvo Dievo siųstas žmogus, šventas žmogus“, - kalbėjo W. Tomaszewski.
Kaip ir kasmet, svetinga Maišiagalos parapija vaišino piligrimus gardžiais kibinais.
Piligriminiame žygyje tradiciškai dalyvavo Vilniaus rajono vaikai ir jaunimas.
„Šiemet piligriminiame žygyje dalyvavo labai daug dalyvių – per 400 žmonių. Daugiausia – tai Vilniaus rajono mokiniai ir mokytojai. Labai džiaugiamės, kad kiekvienais metais jaunimas mokyklose teiraujasi dėl šio piligriminio žygio, noriai dalyvauja bendroje maldoje, neša savo ketinimus ir seka prelato Juzefo Obrembskio keliais“, – sakė piligriminio žygio organizacinio komiteto atstovė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduoja Janina Klimaševska. Pridūrė, kad šiemet piligriminiame žygyje dalyvavo ir lietuvių Bezdonių Saulėtekio pagrindinės mokyklos mokiniai.
Tradiciškai žygyje dalyvavo Nemenčinės neįgaliųjų dienos užimtumo centro globotiniai ir Paberžės socialinės globos namų gyventojai su šios institucijos darbuotojais.
Žygio metu piligrimai turėjo dvi atokvėpio stoteles – vieną Dūkštų seniūnijos teritorijoje, kitą – prie kryžiaus netoli Maišiagalos. Pastarojoje vietoje prie piligrimų prisijungė vaikai iš Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos priešmokyklinio ugdymo grupių ir kartu su suaugusiaisiais įveikė paskutinį vieno kilometro žygio ruožą.
Pirmasis pėsčiųjų piligriminis žygis kunigui prelatui Juzefui Obrembskiui pagerbti buvo surengtas 2013 metais ilgametės Vilniaus rajono savivaldybės merės Marijos Rekst iniciatyva ir yra organizuojamas iki šiol. Žygio tikslas – skleisti krikščioniškas vertybes, kuriomis savo gyvenime vadovavosi Vilniaus krašto patriarchas, šviesaus atminimo kunigas prelatas J. Obrembski.
{gallery}2024-06-07-piesza-pielgrzymka-mejszagola-obrembski{/gallery}
Daugiau nei 400 žmonių – daugiausia Vilniaus rajono moksleiviai – dalyvavo XII Pėsčiųjų piligriminiame žygyje kunigui prelatui Juzefui Obrembskiui pagerbti. Penktadienį, birželio 7 d., žygio dalyviai pajudėjo nuo Sudervės Švč. Trejybės bažnyčios Maišiagalos link. Piligriminę kelionę vainikavo šv. Mišios Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.
Popiežius Pranciškus ketvirtadienį, birželio 6 dieną, vyskupą Darių Trijonį, Vilniaus arkivyskupo augziliarą, paskyrė Šiaulių vyskupijos koadjutoriumi, skelbiama pranešime spaudai.
Vyskupas D. Trijonis bus Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio padėjėjas, įgaliotas ateityje perimti Šiaulių vyskupo sostą.
Darius Trijonis gimė 1973 m. balandžio 21 d. Telšiuose, praktikuojančių katalikų šeimoje. 1980 m. pradėjo lankyti Telšių 4-ąją vidurinę mokyklą, o 1990 m., Telšiuose atvėrus duris pirmajai Lietuvoje katalikiškai mokyklai, mokėsi jos dvyliktoje klasėje.
1991 m. įstojo į Telšių kunigų seminariją, kurią baigė 1996 m. Tiek katalikiškoje mokykloje, tiek seminarijoje ypatingą įtaką jaunuolio dvasinei formacijai darė Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, kuris tuo metu buvo seminarijos dvasios tėvas ir mokyklos kapelionas.
1996 m. gegužės 25 d. Telšių vyskupas Antanas Vaičius pašventino Darių Trijonį diakonu ir išsiuntė į pastoracinę praktiką Palangoje. Čia diakonas padėjo klebonui sielovadoje, įsitraukė į darbą su parapijos ateitininkais, dėstė tikybą visose trijose Palangos mokyklose.
1997 m. gegužės 18 d. Darius Trijonis pašventintas kunigu ir išsiųstas studijuoti teologijos į Romą. 1999 m., baigęs studijas Romos Popiežiškojo Laterano universitete, įgijo pastoracinės teologijos licenciato laipsnį.
Grįžęs į Lietuvą kunigas Darius Trijonis tapo Telšių kunigų seminarijos prefektu, trejus metus darbavosi kaip klierikų ugdytojas ir dėstytojas. Seminarijoje dėstė bendrąją pastoracinę teologiją, šeimos ir santuokos pastoracinę teologiją, ekumeninę teologiją, pažinimo filosofiją ir metafiziką.
2002 m. išvyko tęsti teologijos studijų į Romą. Popiežiškojoje Šv. Alfonso moralinės teologijos akademijoje pradėjo doktorantūros studijas. Taip pat talkino Romos Švenčiausiojo Veido parapijos sielovadoje. 2006 m. apgynė daktaro disertaciją moralės teologijos srityje „Solidarumas su imigrantais. Etinis-pastoracinis aspektas. Lietuvos situacijos analizė, remiantis Katalikų Bažnyčios mokymu“.
2006 metais grįžęs į Lietuvą ėjo Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos vicerektoriaus pareigas ir dėstė bendrąją ir specialiąją moralinę teologiją. 2007 m. paskirtas rezidentu Gargždų Šv. Arkangelo Mykolo parapijoje. Taip pat dėstė Klaipėdos universitete. 2008–2012 m. tarnavo Klaipėdos r. Plikių Šv. Šeimos parapijos klebonu, rūpinosi bendruomenės telkimu ir bažnyčios statyba Slengiuose.
2012–2015 m. dirbo Lietuvos Vyskupų Konferencijos sekretoriate Vilniuje generalinio sekretoriaus pavaduotoju. Nuo to laiko yra leidyklos „Katalikų pasaulio leidiniai“ valdybos narys. Talkino Vilniaus arkikatedros sielovadinėje veikloje. 2013–2014 m. Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje dėstė bendrąją moralės teologiją.
2015 m. grįžo į Telšių vyskupiją ir buvo paskirtas Telšių Šv. Antano Paduviečio (katedros) parapijos administratoriumi. 2017 m. buvo Telšių vyskupijos kurijos ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos ekonomas.
Nuo 2000 iki 2010 metų organizuodavo piligrimines keliones į Europos šventoves. Dariui Trijoniui yra tekę padėti tiek Vokietijos, tiek Italijos tikinčiųjų pastoracijoje. Jis yra susipažinęs su lietuvių išeivių sielovada, lankė tikinčiųjų bendruomenes Jungtinėje Karalystėje, Airijoje, Vokietijoje, Suomijoje.
2017 m. rugsėjo 29 d. Šventasis Tėvas Pranciškus nominavo teologijos mokslų daktarą kunigą Darių Trijonį Vilniaus arkivyskupijos vyskupu augziliaru ir suteikė jam Fissianos vyskupo titulą. 2017 gruodžio 16 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje Darius Trijonis buvo konsekruotas vyskupu.
2017 m. lapkričio 20 d. išrinktas Lietuvos Vyskupų Konferencijos Ekumeninių reikalų tarybos pirmininku. 2017–2021 metais ėjo ir LVK Jaunimo reikalų tarybos pirmininko pareigas.
Nuo 2018 m. yra Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas Maltos Ordino tarnybai.
Nuo 2022 m. dėsto moralinę teologiją Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje.
2024 metų birželio 4 dieną Vilniaus arkivyskupijoje kunigams įteikti paskyrimai:
Neopresbiteris kunigas Deividas Stankevičius skiriamas Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo Arkikatedros Bazilikos parapijos vikaru.
Neopresbiteris kunigas Miroslav Jonas Domanskij skiriamas Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos vikaru.
Neopresbiteris kunigas Miroslav Ulevič skiriamas Vilniaus Šv. Teresės parapijos vikaru.
Diakonas Martynas Kandratavičius skiriamas sielovadinei tarnystei į Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos parapiją.
Kunigas Mykolas Sotničenka skiriamas Vilniaus arkivyskupijos komunikacijos koordinatoriumi, taip pat ir Nepilnamečių bei pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos reikalų koordinatoriumi.
Kunigas Andžej Šuškevič atleidžiamas iš Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriaus pareigų ir skiriamas Vilniaus arkivyskupijos kurijos kancleriu bei Juodšilių Pal. Mykolo Sopočkos bažnyčios rektoriumi.
Kunigas Mindaugas Bernotavičius atleidžiamas iš Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos vicerektoriaus pareigų ir skiriamas Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektoriumi, taip pat pratęsiant paskyrimą Vilniaus arkivyskupijos tribunolo teisėju.
Kunigui Raimundui Jurolaičiui pavedama aptarnauti Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės parapiją ir Turmanto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčią, paliekant toliau eiti kitas pareigas.
Kunigui Jonui Mačiuliui pavedama aptarnauti Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos parapiją ir Kačergiškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, paliekant toliau eiti kitas pareigas.
Kunigui Marijonui Savickui pavedama aptarnauti Paringio Švč. Jėzaus Širdies parapiją, paliekant toliau eiti kitas pareigas.
Kunigas Rimas Kalmatavičius atleidžiamas iš Naujojo Daugėliškio Šv. Joakimo ir Onos parapijos klebono, Paringio Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebono, Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios parapijos administratoriaus ir Kačergiškės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios rektoriaus pareigų ir skiriamas Šilėnų Švč. Mergelės Marijos parapijos klebonu, įpareigojant padėti Vilniaus Šv. Juozapo parapijos sielovadoje.
Kunigas Vytautas Pūkas atleidžiamas iš Smalvų Švč. Mergelės Marijos Rožančinės parapijos administratoriaus ir Turmanto Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios rektoriaus pareigų ir jam pavedama aptarnauti Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios parapiją, paliekant toliau eiti kitas pareigas.
Kunigui Antanui Domeikiui pavedama talkinti Strūnaičio Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos administratoriaus sielovadiniame darbe, paliekant toliau eiti kitas pareigas.
Kunigas Renatas Švenčionis atleidžiamas iš Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos vikaro pareigų, taip pat nuo pareigos pagelbėti Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų sielovadoje, ir skiriamas Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės ir Norviliškių Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos parapijų klebonu.
Kunigas Darius Graževič atleidžiamas iš Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo Arkikatedros Bazilikos parapijos vikaro pareigų ir skiriamas Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio parapijos vikaru, paliekant toliau eiti kitas pareigas.
Kunigas Edgar Jan Šostak atleidžiamas iš Vilniaus Šv. Teresės parapijos vikaro pareigų ir skiriamas Visagino Šv. apaštalo Pauliaus parapijos vikaru.
Kunigas Viktor Kudriašov atleidžiamas iš Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo parapijos vikaro pareigų ir skiriamas Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II parapijos vikaru.
Kunigas Vidmantas Rudokas atleidžiamas iš Vilniaus (Naujosios Vilnios) Šv. Kazimiero parapijos rezidento pareigų ir skiriamas Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo parapijos rezidentu.
Kunigas Arūnas Mitkevičius atleidžiamas nuo pareigos talkinti Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio parapijos sielovadoje ir įpareigojamas padėti Vilniaus Šv. arkangelo Rapolo parapijos sielovadoje, paliekant toliau eiti kitas pareigas.
Kunigas Sigitas Grigas skiriamas Vilniaus Pal. Jurgio Matulaičio parapijos rezidentu.
Kunigas Valdas Girdžiušas atleidžiamas iš Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos rezidento pareigų ir skiriamas Vilniaus (Kalvarijos) Šv. Kryžiaus Atradimo parapijos rezidentu, paliekant eiti kitas pareigas.
Kunigas Elijas Anatolijus Markauskas atleidžiamas iš Juodšilių Pal. Mykolo Sopočkos bažnyčios rektoriaus pareigų, paliekant toliau eiti kitas pareigas.
Kunigas Domas Valančauskas atleidžiamas iš Dieveniškių Švč. Mergelės Marijos Rožančinės parapijos klebono ir Norviliškių Švč. Mergelės Marijos Gailestingumo Motinos parapijos administratoriaus pareigų.
Kunigas Kęstutis Masevičius atleidžiamas iš Šilėnų Švč. Mergelės Marijos parapijos klebono pareigų, paliekant toliau eiti kitas pareigas.
Kunigas Miroslav Anuškevič atleidžiamas iš Ignalinos Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos vikaro pareigų.
Kunigas Vytautas Brilius paskirtas eiti Vilniaus arkivyskupijos tribunolo oficiolo pareigas dar trejus metus.
Kunigas Mindaugas Ragaišis paskirtas eiti Vilniaus arkivyskupijos tribunolo auditoriaus ir notaro pareigas trejus metus.
Kunigas Gintaras Petronis skiriamas Vilniaus arkivyskupijos kunigų solidarumo fondo valdytoju kitiems penkeriems metams.
Sekmadienį, gegužės 26 dieną, Butrimonių arkangelo Mykolo bažnyčioje buvo aukojamos šv. Mišios minint Butrimonių parapijos klebono kun. Juzefo Aškelovičiaus (g.1955) 40-ąsias kunigystės šventimų metines.
„Per Jėzų Kristų ir Jo Švenčiausiąją Auką noriu šiandien atnašauti eucharistinę auką Dievui Švenčiausioje Trejybėje kaipo padėką už savo kunigystės šventimų 40-ąsias metines. Tai – didelė Dievo dovana ir malonė. Kaip prieš du tūkstančius metų eidamas pro Galilėjos ežerą Viešpats Jėzus pašaukė pirmuosius apaštalus žodžiais: „Sek paskui mane!“, padarydamas juos žmonių žvejais, taip tas pats Jėzus 1976 metais pašaukė mane oro uoste man atliekant privalomąją karinę tarnybą. Jo lūpos ištarė mano vardą. Žinojau, kad Jam reikia mano rankų ir jaunatviško entuziazmo kupinos širdies. Jutau, kad reikia lašo prakaito ir vienatvės, taip pat – maldos ir studijų, žinių ir informacijos kaupimo, kad tapčiau nauju žmogumi, alter Christus ir gimčiau iš naujo“, – sakė jubiliatas.
Po penkerių įtemptų studijų metų Kauno kunigų seminarijoje 1984 m. kun. Juzef Aškelovič priėmė kunigystės šventimus iš vyskupo Julijono Povilionio (1937-2023) rankų. Po šventimų gavo paskyrimą dirbti Eišiškėse, vėliau sekė Turgeliai, Maišiagala, o šiuo metu kun. Juzef yra Butrimonių ir Pabarės parapijų klebonas.
„Viešpats Jėzus pasiuntė mane kaip žveją į atvirą jūrą žvejoti sielų tiesos tinklu ir gyvenimo žodžiu duoti žmonėms Dievą, kad gelbėčiau juos nuo pragaro ir vesčiau į dangiškąją Tėvynę, į kurią visi mes einame piligrimų keliu. Visada jaučiau, kad Viešpats Jėzus yra šalia manęs, palaiko mane, padeda man ir kalbasi su manimi. Noriu padėkoti Dievui Švenčiausioje Trejybėje, Švenčiausiajai Dievo Motinai už mano pašaukimo malonę, gautus talentus ir prašyti ištvermės kunigiškojo gyvenimo šventume. Taip pat prašau jūsų melstis už mane ir ateinančias „daktarų“ kartas, gelbėsiančius žmones nuo mirties ir teiksiančius jiems nuo mirties vaistą – Švenčiausiąjį Sakramentą“, – kalbėjo ganytojas.
Pamokslą sakė kun. V. Červinski, kuris su kun. Aškelovičiumi susipažino prieš 25 metus per Lenkų ir lenkų diasporos suvažiavimą Pultuske (Lenkija).
„Turiu pasakyti, kad mokiniams ir visiems kitiems skirti Viešpaties Jėzaus žodžiai „Mokykite visas tautas“ išsipildė ir išsipildo mūsų jubiliato gyvenime“, – kalbėjo kunigas. Priminė, kad kun. Juzef Aškelovič yra pamokslininkas, misionierius, žinomas daugelyje Europos šalių, kur „savo gyvenimo pavyzdžiu traukė ir ten gyvenančius lenkus, dėl įvairių priežasčių palikusius savo tėvynę, bet jos ilgėjosi“. Kun. prelatas taip pat sakė, kad neįmanoma suskaičiuoti, kiek homilijų per 40 kunigystės metų kun. Aškelovič yra pasakęs, kiek vaikų įtraukęs į Bažnyčios bendruomenę, kiek žmonių paruošė Sutvirtinimo sakramentui ir kiek žmonių iš jo rankų gavo Ligonių patepimo sakramentą. „Norint būti geru kunigu, pirmiausia reikia būti geru žmogumi. Tai – tiesa, kurią patiriame kunigo Juzefo asmenyje“, – pridūrė jis.
„Linkiu kunigui Juzefui, taip pat jūsų bendruomenei, kad augtumėte Dievo meilėje, kad ši meilė pasireikštų jumyse. Tegul ji bus skiepijama ir ateinančioms kartoms, kad iš šių jaunų žmonių išaugtų nauji pjovėjai, kurie išeis į Viešpaties lauką pjauti to, ką kažkas kadaise buvo pasėjęs ir kas Viešpaties Dievo dėka išaugo ir davė vaisių“, – baigdamas sakė ganytojas.
Po pamaldų atėjo sveikinimų, gėlių ir dovanų įteikimo laikas, nuskambėjo tradiciniai „Sto lat!“ Buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame linkėjimus kunigui išsakė buvę parapijiečiai ir kiti kunigai.
Lenkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje K. Radzivil, kuris ir pats yra kunigo tėvas, atkreipė dėmesį, kad šiandienos šventė – ne tik jubiliejų mininčio kunigo šventė. „Mes patys, būdami kunigo tėvai, suprantame, kokia tai didelė laimė, palaima ir didžiulė malonė yra ne tik kunigui, bet ir visai Bažnyčiai, jo šeimai, artimiesiems ir draugams. Šiuo atveju, kai kunigystė trunka taip ilgai –visai jį supančiai bendruomenei, visų pirma čia, Butrimonyse ir Pabarėje, bet ir visose vietose, kur kunigas yra dirbęs ganytojišką darbą. Turime suvokti, kad tai – mūsų bendra šventė, kurią švenčiame kartu“, – sakė jis.
„Kunigystė – tai pašaukimas, tačiau tai tik dalis tiesos apie kunigystę. Pašaukimas į kunigystę yra ypač sunkus ir reiklus, nes norint į jį atsiliepti reikia daug drąsos. Taigi kunigystė yra ir pašaukimas, ir atsiliepimas. Prieš 40 metų, nepaisant sunkių laikų, kun. Juzef atsiliepė į šį pašaukimą ir atkakliai jį vykdė. Esame jam už tai labai dėkingi“, – pridūrė ambasadorius.
Nors ambasadorius su kun. J. Aškelovičiumi susipažino vos prieš metus, spėjo pažinti jį kaip drąsų, stiprų žmogų, teikiantį stiprybės kitiems, esantį gerą žmonėms ir besirūpinantį gamta. Tačiau, jo nuomone, kun. Juzef visų pirma „yra didelio, karšto tikėjimo žmogus ir tai tiesiog justi“.
„Man didelė garbė Lietuvos lenkų sąjungos vardu pasveikinti mūsų gerbiamą jubiliatą. Kunigas klebonas, kunigas dekanas, kunigas kanauninkas, kunigas misionierius – didis žmogus ir didelė dovana tiek Bažnyčiai, tiek Vilniaus kraštui. Eišiškės, Turgeliai, Tabariškės, Alionys, Maišiagala, Pabarė, Butrimonys – ten buvo atliktas didžiulis darbas, bet buvo ir asmeninis, nuostabus pavyzdys. Būtent dėl tokių kunigų kaip kunigas Juzef žmonės einą į Bažnyčią. Kunigas yra ir Lietuvos lenkų sąjungos kapelionas, didelis lenkų patriotas, Vilniaus krašto patriotas. Be jo neapsieina nė vienas svarbus renginys. Už visa tai nuoširdžiai dėkojame. Likimas lėmė, kad rūpinotės didžiausiu šių laikų Vilniaus krašto lenku kunigu prelatu Jozefu Obrembskiu. Ir tai tikrai nėra atsitiktinumas. Už visa tai Lietuvos lenkų sąjungos vardu nuoširdžiausiai Jums dėkojame ir žemai lenkiamės. Tegul Aušros Vartų Dievo Motina saugo Jus ir Jūsų šeimą!“ – sakė Lietuvos lenkų sąjungos pirmininkas, Europos Parlamento narys W. Tomaszewski.
Šalčininkų rajono meras Z. Palevič, cituodamas Šv. Jono Marijos Vianėjaus žodžius pasakė: „Geras kunigas, kunigas pagal Dievo širdį yra brangiausias Viešpaties Dievo turtas parapijai ir viena didžiausių Dievo gailestingumo dovanų. Kaip gražiai šie žodžiai tinka mūsų jubiliatui, kunigui Juzefui, kuris yra būtent toji dovana, dovana kiekvienai parapijai, kurioje jis tarnavo, tačiau pirmiausia mūsų bendrai, simbolinei parapijai – Vilniaus kraštui. Per 40 tarnystės metų pelnėte didelę bendruomenės pagarbą ir pripažinimą. Tai įvyko dėl kunigo charizmos, o ne vien dėl to, kad užsideda pakaklinę. Tai milžiniškos pastangos, kasdienis darbas, kuris remiasi į tris kolonas. Kunigas Juzef yra ir liks kunigiškojo pamaldumo, pastoracinio uolumo ir socialinio aktyvumo pavyzdys. Ten, kur pasirodo kunigas Aškelovič, išnyksta abejingumas ir atsiranda veikimas. Tai yra variklis. Ir tai matyti iš tų parapijų, kuriose kunigas dirbo. Tai – kunigas, kuris suteikia mums vilties sunkiausiais laikais, užkrečia mus savo energija ir skatina veikti.“
„Brangus kunige, tegul ši charizma, kuri pasireiškia ir puikiais pamokslavimo gebėjimais, išlieka. Tegul dvasiniai vadovai visada jus globoja ir užtaria jus prašydami jums sveikatos ir energijos gelbstint sielas, ir praturtinant mūsų.
Statybos įmonei ARCHIS šie metai prasidėjo svarbaus projekto įgyvendinimu – startavo Giraitės (Kauno rajonas) Šventosios Šeimos parapijos bažnyčios statyba. Šio svarbaus pastato paskirtis iš statybininkų reikalauja skirti ypatingą dėmesį detalėms ir tradicijoms.
Pagal MB „Archplius“ (arch. Kęstutis Mikšys) projektuotojų parengtą techninį projektą statoma bažnyčia bus apvalios formos. Kaip pastebi įmonės ARCHIS, generalinio rangovo, vadovas Rokas Urbonas, projektas iš statybininkų reikalauja atsakingo požiūrio, daugiau priežiūros, didesnio darbų vadovų, techninių statybos prižiūrėtojų įsitraukimo. Tad bažnyčios statyba paprastai yra ilgesnė, sudėtingesnė, reikalaujanti specifinių darbų.
Įvertino rizikas dėl neaiškaus termino
Bažnyčios statybos darbai prasidėjo metų pradžioje: buvo išbetonuoti 97 pamatų poliai – bažnyčios pastatui ir į 21 m aukštį iškilsiančiam kryžiui. Iki metų pabaigos generalinis rangovas suplanavo įgyvendinti pirmąjį darbų etapą – įrengti pastato konstrukcijas: bus įrengti pamatai, išmūrytos išorės ir vidaus sienos, įrengta gelžbetoninė perdanga ir sumontuotos stogo konstrukcijas. Bažnyčią planuojama pastatyti per 2–3 metus. Įmonė ARCHIS šį projektą pajėgi įgyvendinti per kur kas trumpesnį laikotarpį, bet ilgesnę trukmę lemia lėšos. Bažnyčia yra statoma iš aukotojų ir rėmėjų lėšų ir šiuo metu nėra užsitikrinusi viso projekto finansavimo. Dėl šios priežasties statybą suplanuota vykdyti etapais.
„Įmonei ARCHIS tai nėra nauja religinės paskirties pastato statybos patirtis, žinome, kad tokių pastatų greitai nepastatysi. Pirmasis etapas bus užbaigtas iki užšąlant, tad šiemet visa turėtų įvykti, kaip numatyta. Verslui nenaudinga turėti objektą, kurio nei statybos etapai, nei pastato užbaigimo terminas nėra aiškūs. Mums, šeimos valdomai įmonei, tai labiau garbės reikalas. Tikimės, kad anksčiau ar vėliau statybą užbaigsime, kaip iki galo įgyvendinome ir Molėtų, Alvito (Vilkaviškio raj.), Balbieriškio (Prienų raj.) bažnyčių ir kitokius religinės paskirties projektus“, – sako R.Urbonas.
Pastato forma reikalauja specifinių sprendinių
Religinės paskirties pastatai įprastai būna netradicinių formų, su dideliais tarpatramiais. Tokia bus ir Giraitės Šventosios Šeimos apvalių formų bažnyčia.
Projekto forma lemia, kad pamatams reikia sukonstruoti nestandartinius klojinius, o vietoj statybą spartinančių surenkamųjų gelžbetoninių konstrukcijų pastatas bus statomas naudojant plytas, iš kurių bus mūrijamos apvalios sienos. Todėl sprendimų paieška yra bendras komandos – generalinio rangovo, konstruktorių, techninio statybos prižiūrėtojo, užsakovo – darbas.
„Šiame etape darbai vyksta sklandžiai, tad komanda koncentruojasi į būsimus darbus, ieškodama sprendimų. Vienas iš iššūkių, laukiantis ir konstruktorių, ir statybininkų – kryžiaus, kuris vizualiai atrodys kabantis ore, sprendiniai“, – vardina R.Urbonas.
Suprojektuota bažnyčia bus 670 kv. m ploto, pastato skersmuo – 30 m, statinio aukštis – 13 m, o kryžius iškils į 21 m aukštį. Fasadą numatoma įrengti iš šviesaus klinkerio, montuojant aliumininius langus. Bus įrengiamas sutapdintas pastato stogas.
Naujoji bažnyčia bus pastatų komplekso dalis. Jai skirtas 1,08 ha sklypas, o netoliese, 2,9 ha sklype, žadama statyti vaikų darželį, mokyklą, įrengti parką su tvenkiniu bendruomenei.
Pranešimo spaudai inf.
{gallery}2024-04-24-banzycia-archis-nuotr.{/gallery}
UAB ARCHIS nuotr.
Šilalės rajono savivaldybės kultūros paveldo apsaugos vyriausiasis specialistas, nuvykęs patikrinti koplytstulpio su skulptūromis, esančio Degučių II kaime, Laukuvos seniūnijoje, Šilalės rajone, jame nerado Šv. Roko ir skulptūrinės grupės skulptūrų.
Skulptūrinę grupę sudarė Šv. Izodoriaus, Angelo ir jaučių poros skulptūrėlės.
KPD Telšių–Tauragės teritorinis skyrius informavo Šilalės rajono policijos komisariatą apie vertybių dingimą ir prašė įvykį ištirti.
Dingusios skulptūros yra valstybės saugomos kultūros vertybės, turinčios didelę kultūrinę vertę.
Paveldo apsaugos specialistai, atsižvelgdami į pastaruoju metu padažnėjusias kilnojamųjų kultūros vertybių vagystes, kreipėsi į daugelį savivaldybių, kuriose vagysčių mastai ypač dideli, ir rekomendavo vertingas skulptūrėles perkelti į muziejus, o jų vietoje patalpinti kopijas.
Visuomenės prašome pagalbos ieškant šių ir kitų dingusių skulptūrų, registruotų Dingusių Lietuvos kilnojamųjų kultūros vertybių sąraše: https://paveldas.maps.arcgis.com/apps/dashboards/c0e98aa9cb214cf0ba7afd4d6c44453f
Pastebėję dingusią skulptūrą, labai prašome pranešti Klaipėdos rajono policijos komisariatui ar Kultūros paveldo departamentui: [email protected]
KPD informacija
Kasmet pirmąjį sekmadienį po šv. Velykų visame pasaulyje švenčiamas Dievo Gailestingumo sekmadienis. Laukiant šios iškilmės Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje (Dominikonų g. 12) vyksta atlaidai – Dievo Gailestingumo savaitė (detali programa lietuvių kalba ir lenkų kalba). Ši savaitė pradedama Velykomis ir baigiama Atvelykiu – Dievo Gailestingumo sekmadieniu.
Balandžio 7 dieną, Dievo Gailestingumo sekmadienį, 12.30 val. šv. Mišias aukos Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas.
Dievo Gailestingumo šventovė atvira visą parą. Užsukę vilniečiai ar miesto svečiai kviečiami skirti laiko maldai prie Gailestingojo Jėzaus paveikslo.
Kiekvieną dieną Dievo Gailestingumo šventovėje šv. Mišios aukojamos lietuvių ir lenkų kalbomis. Taip pat į Mišias rinksis ir sava kalba melsis italų, slovakų, baltarusių, ispanų, prancūzų (Radio Espérance transliacija) ir estų bendruomenės, angliškai kalbantieji (EWTN transliacija).
Norintys dar giliau išgyventi Jėzaus prisikėlimą kviečiami šeštadienį, balandžio 6 d., 21 val. dalyvauti ekumeniniame Šviesos kelyje nuo Aušros Vartų iki Dievo Gailestingumo šventovės. Kviečiame atsinešti po žvakelę.
Vilniaus piligrimų centras (Dominikonų g. 6) kvies į filmų, susijusių su Dievo Gailestingumu peržiūras:
balandžio 2 d. 13.30 val. „Meilė ir Gailestingumas“ (Michal Kondrat);
balandžio 3 d. 13.30 val. „Pirmasis Dievo Gailestingumo paveikslas“ (Daniel diSilva);
balandžio 5 d. 13.30 val. „Pasitikiu Tavimi“ (Aleksas Matvejevas).
Balandžio 5 d. 17.30 val. „Jėzaus atvaizdas“ (Jarosław Rędziak) kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4/3, Vilnius (tik į šį filmą būtina registracija).
Balandžio 4 d. 15.00 val. Vilniaus piligrimų centras organizuoja piligrimystę „Gailestingumo kelias“ Vilniaus mieste (registracija). Ši piligrimystė prasidės Faustinos namelyje, V. Grybo g. 29a, Vilnius.
Per stebuklą išlikusį vienuolyno namelį V. Grybo gatvėje 29a, kuriame gyveno mistikė sesuo šv. Faustina Kovalska, galima aplankyti ir savarankiškai. Šioje vietoje Faustina patyrė per 80 Jėzaus regėjimų ir užrašė Viešpaties jai padiktuotą Dievo Gailestingumo vainikėlį. Namelis kasdien atviras nuo 10 iki 17 val. Balandžio 6 ir 7 dienomis jis dirbs valanda ilgiau – iki 18 valandos.
Vilniaus arkivyskupijos inf.
Verbų sekmadienis, dar vadinamas Viešpaties Kančios sekmadieniu, skirtas priminti iškilmingą Jėzaus įžengimą į Jeruzalę, kai miesto gyventojai pasitiko Jį, sveikindami palmių šakelėmis.
Bažnyčios tradicijoje tą dieną organizuojamos verbų procesijos. Šis paprotys, prasidėjęs IV a. Jeruzalėje, ilgainiui prigijo visame krikščioniškame pasaulyje. Verba turėjo simbolizuoti ir Išganytojo kankinystę, ir Jo pergalę, ir nemirtingą sielą. Katalikų Bažnyčios liturgijoje verbų šventinimo tradicija įvesta XI amžiuje.
Liturgijoje tądien yra du pagrindiniai momentai: džiaugsminga procesija su verbomis ir Viešpaties kančios - kaipo Evangelijos - skaitymas pagal vieną iš trijų evangelistų: Matą, Morkų ar Luką, nes Viešpaties kančia pagal Joną yra skaitoma per Didžiojo Penktadienio liturgiją. Tokiu būdu Bažnyčia pažymi, kad Kristaus triumfas ir jo Auka yra tarpusavyje neatsiejamai susiję.
Verbų sekmadienis tarsi įveda mus į šv. Velykų atmosferą. Bažnyčia ragina mus neapsiriboti vien džiaugsmingu mojavimu verbomis ir šūksniais: „Osana Dovydo Sūnui!“, bet rodo ir tolesnį kelią - į Paskutinės vakarienės kambarį, kur „duona nužengė iš dangaus“. Po to veda į tamsų Getsemanės sodą, leidžia pajusti įkalinto ir apleisto Jėzaus dramą, Jo kančią Piloto pretoriume ir atmetimą iš žmonių pusės. Pagaliau kviečia eiti toliau, į pačią Golgotos viršūnę ir ištverti iki galo.
Krikščionis negali abejingai praeiti pro prie kryžiaus prikaltą Kristų, turi likti iki galo, iki viskas išsipildys... Taigi turi nuimti Jį nuo kryžiaus ir turėti drąsos pažvelgti į Sūnaus kūną ant rankų laikančiai Motinai į akis ir galiausiai užversti sunkų akmenį ant Kapo. O po to jam belieka tik laukti Velyknakčio... Būtent tai mums suteikia Verbų sekmadieniu prasidedanti Didžioji savaitė.
Jaukios ir išpuoselėtos bažnyčios arba cerkvės – rajono dvasininkų ir parapijų tikinčiųjų nuopelnas. Šalčininkų rajono savivaldybė taip pat prisideda prie paramos religinėms bendruomenėms. Vienos panaudoja paramos lėšas remonto arba priežiūros darbams, kitos – renginiams arba stovyklos, kultūros paveldo objektų tvarkymui, piligriminių kelionių organizavimui. Visa tai priklauso nuo parapijų ir tikinčiųjų bendruomenių poreikių ir lūkesčių.
Rajono dvasininkai – aktyvūs bendruomenių nariai. Parapijose neretai rengiami renginiai, susitikimai, stovyklos, pavyzdžiui, praėjusią vasarą Kalesninkai pakvietė į parapijos 380-ąsias metines, Šalčininkų parapija Šv. Petro Apaštalo atlaidus. Katalikų arba pravoslavų dvasininkus matome kultūros įstaigų organizuojamuose renginiuose, mokyklose.
2023 metais iš Šalčininkų rajono savivaldybės biudžeto rajono religinėms bendruomenėms buvo skirta 20 tūkst. eurų.
Gojaus sentikių religinei bendruomenei skirta 3000 eurų parama cerkvės ir šventoriaus tvoros remonto darbams atlikti;
Šalčininkų Šv. Apaštalo Petro parapija gavo 2930 eurų bažnyčios fasadų remonto darbams atlikti ir katalikiškosios jaunimo stovyklos organizavimui;
Pabarės Švč. Mergelės Marijos ir Butrimonių Šv. Arkangelo Mykolo parapijos gavo po 3000 eurų bažnyčių dažymo darbams atlikti;
Turgelių kapinėse negalima nepastebėti architektūros paminklo – Šv. Felikso Valua koplyčios. Jos laiptų remonto darbams Turgelių Švč. Mergelės Marijos parapijai skirta 3000 eurų;
Liturginių apeigų organizavimo išlaidoms padengta Eišiškių Kristaus Žengimo į dangų parapija gavo 2500 eurų;
Šalčininkuose naujos cerkvės statybas vykdanti Šv. Tichono parapija gavo 2570 eurų paramą maldos namų langų įsigijimui ir įrengimui;
Šalčininkų rajono teritorijoje veikia 13 bažnyčių ir trys cerkvės. Kiekviena jų yra ypatinga ir svarbi ne tik tikintiesiems, bet ir tapusios traukos objektais.
Šventinis laikotarpis Neringoje bus lydimas ypatingo kalėdinio šviesų šokio, kuris į naktinį Kuršių nerijos dangų palydės neringiškių bei kurorto svečių lūkesčius ir norus, džiugins ir stiprins viltį bei tikėjimą.
Šventinėmis šviesomis Kūčių vakarą nušvis Nidos Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčia. Iki pat sausio 1-osios bus apšviestas ne tik išskirtinės architektūros bažnyčios pastatas, bet ir amfiteatras. Negana to, šventinę savaitę tam tikromis valandomis bus galima išvysti ir bažnyčios šventoriuje šviesos kuriamus slėpinius.
„Nesuklysiu sakydamas, kad Neringoje yra susiklosčiusi tradicija šventinėmis dienomis aplankyti jūrą ir kalėdinę eglutę. Į šį šventinį maršrutą kviečiu būtinai įtraukti ir Nidos katalikų bažnyčią – tokios jos dar būsite nematę, o įspūdžių netrūks tiek suaugusiems, tiek vaikams“, - sako Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
Šis kalėdinis šviesų šokis taps alternatyva šventiniams fejerverkams, mat nuo praėjusių metų civilinės pirotechnikos priemonės Neringoje draudžiamos.
Pirmuosius kalėdinių šviesų slėpinius, lydimus šventinių melodijų, bus galima išvysti prieš pat Bernelių šventas mišias (21.30 val.) ir po jų (23 val.). Nuo Kalėdų iki sausio 1-osios – šviesos pasirodymai bus demonstruojami kas valandą nuo 17 val. iki 22 val. Kalėdinių šviesos slėpinių trukmė – apie 4 min. Įspūdingiausi ir emocionaliausi vaizdiniai numatomi 20 val. ir 22 val. Žinoma, išskirtiniu pasirodymu bus sutikti Naujieji 2024-ieji metai, o ir šviesos seansų metų sandūroje bus kiek daugiau.
Šviesos pagalba Nidos bažnyčios šventorius nušvis įvairiomis spalvomis ir šventinio laikotarpio simboliais. Banguojanti ir pakylėjanti kalėdinė šviesa apgaubs kiekvieną bažnyčios amfiteatro lankytoją. Šviesos vizualams paryškinti bus naudojamos dūmų užsklandos (sveikatai nekenksmingos, pagamintos vandens pagrindu).
Nuo bažnyčios varpinės šviesos spinduliai kils iki giliausių naktinio dangaus gelmių. Kalėdinį šviesų šokį visą šventinį laikotarpį Neringoje kurs 5 lazeriai, specialus lauko bei vidaus apšvietimas ir garso sistema.
Renginį organizuoja Nidos Marijos, Krikščionių pagalbos parapija kartu su Neringos savivaldybe. Renginio rėmėjas – UAB „Aitvarų projektai“.
Visą Neringos šventinių renginių programą rasite - https://www.kulturossala.lt/
Kalėdinių šviesos pasirodymų laikai (val.):
Gruodžio 24 dieną
21.30 ir 23.00
Gruodžio 25-30 dienomis
17.00,18.00,19.00, 20.00, 21.00, 22.00
Gruodžio 31 dieną
17.00,19.00, 20.00, 21.00, 23.30, 23.58, 00.30, 1.30
Sausio 1d.
17.00,18.00,19.00,20.00, 21.00, 22.00
www.neringa.lt inf.