„Pažadėjom mirštančiam žmogui, kad išsaugosim šią vietą, kad ir toliau čia važiuos žmonės, kad jo veikla bus tęsiama“, – prisimena 2005 metais jau sunkiai sergančiam Tėvui Stanislovui (Paberžėje jis gyveno ir kunigavo 1966–2005 metais) duotą pažadą muziejininkė Regina Galvanauskienė.

Moteris pažadą tęsi iki šiol ir drauge su kolege Alina Galvanauskiene rūpinasi ne tik Kėdainių krašto muziejui priklausančiu 1863 metų sukilimo muziejumi, įkurtu Paberžės dvare, bet ir Paberžės kulto pastatais ir čia esančiu Tėvo Stanislovo surinktų sakralinių rūbų bei etnografinių daiktų muziejumi. Tie kulto pastatai – tai ir yra minėta klebonija bei svirnas.

Svirno tvarkybos darbai jau baigti, jame vėl galima apžiūrėti Tėvo Stanislovo surinktus liturginius rūbus: arnotus, stulas, bursas ir kitus, naudotus XVII-XIX amžiuje. Apie juos, o ypač apie čia gyvenusį Tėvą Stanislovą lankytojams mielai pasakoja ponios Regina bei Alina. Lankytojų čia netrūksta. Jų dar turėtų padaugėti, kai spalio pabaigoje bus baigta tvarkyti ir klebonija, kai joje vėl bus galima apžiūrėti Tėvo Stanislovo rūpesčiu surinktus ir eksponuojamus metalinius kryžius, saulutes, tvoreles, angelus. Žinoma, atvykti į Paberžę traukia ne tik surinkti eksponatai, bet ir Tėvo Stanislovo atminimas, jo pradėtos ir dabar tęsiamos veiklos. Čia pagalbos ieško anoniminiai alkoholikai, vyksta vaikų stovyklos, rengiamos edukacinė veiklos, nakvynės užsuka Šv. Jokūbo keliu einantys piligrimai.

Paberžę išgarsino kunigai ir sukilimas

Rengiant Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso klebonijos ir svirno tvarkybos darbų projektą (jo autorė – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistė Roma Bernadišienė), buvo prisiminta ir šių statinių istorija.

Paberžės dvaro savininkas Šilingas 1787 metais pastatė čia medinę bažnyčią ir varpinę. 1814 metais šalia bažnyčios jau buvo ir klebonija bei svirnas. Dabartinė bažnyčia Paberžėje iškilo 1858 metais – ji buvo perkelta iš Ugionių kaimo. Į Lietuvos istoriją bažnyčia pateko 1863 metais, kai čia kunigavęs Antanas Mackevičius, vienas iš 1863 metų sukilimo vadų, perskaitė joje sukilėlių manifestą ir po to, palikęs bažnyčią, išėjo vadovauti sukilėliams.

Kitas garsus Paberžės kunigas, jau minėtas Tėvas Stanislovas, ne tik suremontavo ir išpuošė bažnyčią, sutvarkė parapijos kapines, pastatė originalių paminklų, bet ir savo pamokslais, gyvenimu būdu dar sovietmečiu pavertė Paberžės bažnyčią tikru dvasiniu gyvenimo centru. Kunigas ir palaidotas bažnyčios šventoriuje.

Vėliau klebonijos ir svirno pastatai buvo perduoti Kėdainių krašto muziejui.

Siekta išsaugoti autentiškus pastatų elementus

Pagal parengtą tvarkybos darbų (remontas, restauravimas, avarijos grėsmės pašalinimas, apsaugos techninių priemonių įrengimas) projektą buvo tvarkomi svirno pamatai, stogas, grindys, išorės sienos, restauruoti langai ir durys, įrengta priešgaisrinė signalizacija.Tvarkybos darbų projekte akcentuota, kad būtina išsaugoti autentiškus pastato elementus. Kalbant apie kleboniją – tai minėti sienojai, visi pagrindinės pastato verandos elementai, pastogės stogelis su apvadu ir kiti. Klebonijoje buvo perdažytas stogas, išorės sienos apkaltos naujomis lentelėmis, restauruotos grindys, langai, sutvarkytos lubos, sienos, elektros instaliacijos, įrengta priešgaisrinė signalizacija.

Tvarkybos darbų projekte akcentuota, kad būtina numatyti gausaus Tėvo Stanislovo veiklos palikimo apsaugą ir įprasminimą.

Tvarkybos darbų užsakovas – Kultūros infrastruktūros centras. Darbai finansuoti Lietuvos Respublikos Paveldotvarkos programos lėšomis, prisidėjo ir Kėdainių rajono savivaldybė.

KIC informacija ir nuotraukos